Seleukidų imperija

Seleukidų imperija
Arche Seleukeia

Seleukidų imperija pažymėta geltonai
Valstybinė kalba	graikų kalba
Sostinės	Seleukija prie Tigro, Antiochija
Valdovai	Seleukidų dinastija
Įkūrimas	312 m. pr. m. e.
Žlugimas	63 m. pr. m. e.
Pirmasis imperatorius	Seleukas I (305-281 m. pr. m. e.)
Paskutinis imperatorius	Pilypas II Filomėjus (65-63 m. pr. m. e.)
Valiuta	-

Seleukidų imperija - helenistinė imperija, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Seleukidų imperijos centras buvo Artymieji Rytai, o galios viršūnėje jai priklausė centrinė Anatolija, Levantas, Mesopotamija, Persija, dabartinis Pakistanas, Turkmėnija. Tai buvo helenistinės kultūros centras, kuriame dominavo graikų tradicijas išlaikę ir graikiškai kalbantis makedoniečių elitas, labiausiai susitelkęs miestuose.

Aleksandro imperijos padalinimas

Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai tapo satrapais po Babilono padalinimo 323 m. pr. m. e.

Seleuko iškilimas

Aleksandro generolai (diadochai) pradėjo rungtyniauti dėl imperijos valdymo ir Ptolemėjas I, Egipto satrapas, pirmasis metė iššūkį naujai tvarkai, kuris sukėlė Perdiko nuvertimą. Dėl jo maišto įvykoantrasis imperijos padalinimas - Triparadiso padalinimas 320 m. pr. m. e. Seleukas, buvęs Perdiko dešiniąja ranką, bet vėliau padėjęs jį nužudyti, gavo Mesopotamiją ir nuo to laiko visas jėgas skyrė valdoms plėsti. Seleuko įsikūrimas Babilone 312 m. pr. m. e. laikomas imperijos įkūrimu. Jis valdė ne tik Babiloniją, bet ir rytines Aleksandro imperijos sritis. Seleukas nuvyko iki pat Indijos, kur susitarė Chandragupta Maurya atsisakyti kai kurių rytinių teritorijų mainais į 500 kovinių dramblių, kurie pasižymėjo prie Ipso.

Plėtra į vakarus

Po Seleuko ir Lysimacho pergalės prieš Antigoną I Ipso mūšyje 301 m. pr. m. e., Seleukas užėmė centrinę Anatoliją ir šiaurės Siriją. Sirijoje jis įkūrė Antiochiją prie Oronto, miestą pavadino tėvo vardu. Kita sostinė buvo įkurta į šiaurę nuo Babilono ir pavadinta Seleukija prie Tigro. Seleukidų imperiją pasiekė zenitą po buvusio sąjungininko Lysimacho mirties Korupediono mūšyje 281 m. pr. m. e., kai Seleukas valdė ir vakarinę Anatolijos dalį. Jis tikėjosi užimti ir likusias Lysimacho valdas Europoje, Trakiją ir pačią Makedoniją, bet jį nužudė Ptolomėjas Keraunas išlipant į Europos krantą. Jo sūnus ir įpėdinis Antiochas I Soteris, gavo visą Aleksandro imperijos Azijinę dalį, bet jam priešinosi Antigonas II Europoje ir Ptolemėjas II Egipte, todėl jis nesugebėjo užimti Europinės dalies.

Kultūriniai mainai

Dėl Seleukidų imperijos ribų nuo Egėjo jūros iki dabartinio Pakistano, ji tapo įvairiausių tautų (graikų, armėnų, persų, medų, asirų, žydų) katilu. Dėl milžiniško imperijos dydžio ir įvairovės Seleukidai tęsė Aleksandro pradėtą tautų vienybės idėją valstybei valdyti. Imperijos helenizacija buvo vykdoma įvairiose imperijos vietose įkuriant graikų miestus. Istoriškai svarbūs miestai (pvz.: Antiochija) buvo įkurti ar pervadinti graikiškais vardais. Kolonizacija vyko dėl to, kad Graikijoje buvo per daug gyventojų ir jie noriai kėlėsi į imperiją. Kolonizacija gynė valdovų interesus ir asimiliavo daug tautų. Išsimokslinę vietiniai gyventojai perėmė graikų kalbą ir tradicijas, kad galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, o valdantis makedoniečių elitas perėmė kai kurias vietines tradicijas. Tačiau ne visada Seleukidams sekėsi primesti helenizmą. Uždraudus judaizmą, žydai sukilo ir iškovojo nepriklausomybę.