Žaiginio šv. Antano Paduviečio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia''' stovi [[Žaiginys|Žaiginio]] miestelyje, [[Sandravos]] ([[Luknė]]s dešiniojo intako) kairiajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą. |
'''Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia''' stovi [[Žaiginys|Žaiginio]] miestelyje, [[Sandravos]] ([[Luknė]]s dešiniojo intako) kairiajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą. |
||
==Istorija== |
== Istorija == |
||
[[Žaiginys|Žaiginyje]] [[1664]] m. minima naujai statyta medinė bažnyčia, turinti du [[altorius]]. Nagurskiai [[1762]] m. į [[Žaiginys|Žaiginį]] pakvietė pranciškonus, vienuolynui dovanojo 90 valakų žemės, Legečių, Nagių kaimus. Pranciškonai [[1764]] m. pasistatė vienuolyną, [[1770]] m. – bažnyčią, [[1790]] m. – [[Koplyčia|koplyčią]] (Legečiuose). Iki [[1820]] m. pastatytas naujas medinis vienuolynas. [[Žaiginys|Žaiginio]] pranciškonams [[1820]] m. priklausė Legečių palivarkas, Belazariškių, Čerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Valdžia [[1832]] m. vienuolyną uždarė. Netrukus jis sudegė. Ant jo pamatų [[Žaiginio dvaro sodyba|Žaiginio dvaro]] savininkas pastatė kleboniją. Valdžia patenkino vyskupo prašymą ir bažnyčios neuždarė. [[1836]] m. pavyko įkurdinti kunigą. |
[[Žaiginys|Žaiginyje]] [[1664]] m. minima naujai statyta medinė bažnyčia, turinti du [[altorius]]. Nagurskiai [[1762]] m. į [[Žaiginys|Žaiginį]] pakvietė pranciškonus, vienuolynui dovanojo 90 valakų žemės, Legečių, Nagių kaimus. Pranciškonai [[1764]] m. pasistatė vienuolyną, [[1770]] m. – bažnyčią, [[1790]] m. – [[Koplyčia|koplyčią]] (Legečiuose). Iki [[1820]] m. pastatytas naujas medinis vienuolynas. [[Žaiginys|Žaiginio]] pranciškonams [[1820]] m. priklausė Legečių palivarkas, Belazariškių, Čerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Valdžia [[1832]] m. vienuolyną uždarė. Netrukus jis sudegė. Ant jo pamatų [[Žaiginio dvaro sodyba|Žaiginio dvaro]] savininkas pastatė kleboniją. Valdžia patenkino vyskupo prašymą ir bažnyčios neuždarė. [[1836]] m. pavyko įkurdinti kunigą. |
||
Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
[[1915]] m. [[gegužės 4]] d. bažnyčia sudegė. [[Žaiginio dvaro sodyba|Žaiginio dvare]] buvo įrengta koplyčia. Kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu [[1916]]–[[1917]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija ir ūkiniai pastatai. [[1931]] m. pastatyti parapijos namai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] valdžia klebonijoje įrengė vaikų darželį. |
[[1915]] m. [[gegužės 4]] d. bažnyčia sudegė. [[Žaiginio dvaro sodyba|Žaiginio dvare]] buvo įrengta koplyčia. Kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu [[1916]]–[[1917]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija ir ūkiniai pastatai. [[1931]] m. pastatyti parapijos namai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] valdžia klebonijoje įrengė vaikų darželį. |
||
==Architektūra== |
== Architektūra == |
||
Savo forma bažnyčia primena didelį gyvenamąjį namą, bebokštė, su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų lieknomis [[Kolona|kolonomis]], įrengti 3 [[Altorius|altoriai]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė. |
Savo forma bažnyčia primena didelį gyvenamąjį namą, bebokštė, su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų lieknomis [[Kolona|kolonomis]], įrengti 3 [[Altorius|altoriai]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė. |
05:25, 12 rugpjūčio 2009 versija
Žaiginio šv. Antano Paduviečio bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Raseinių |
Savivaldybė | Raseinių rajonas |
Gyvenvietė | Žaiginys |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta (įrengta) | 1917 m. |
Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Žaiginio miestelyje, Sandravos (Luknės dešiniojo intako) kairiajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.
Istorija
Žaiginyje 1664 m. minima naujai statyta medinė bažnyčia, turinti du altorius. Nagurskiai 1762 m. į Žaiginį pakvietė pranciškonus, vienuolynui dovanojo 90 valakų žemės, Legečių, Nagių kaimus. Pranciškonai 1764 m. pasistatė vienuolyną, 1770 m. – bažnyčią, 1790 m. – koplyčią (Legečiuose). Iki 1820 m. pastatytas naujas medinis vienuolynas. Žaiginio pranciškonams 1820 m. priklausė Legečių palivarkas, Belazariškių, Čerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Netrukus jis sudegė. Ant jo pamatų Žaiginio dvaro savininkas pastatė kleboniją. Valdžia patenkino vyskupo prašymą ir bažnyčios neuždarė. 1836 m. pavyko įkurdinti kunigą.
1915 m. gegužės 4 d. bažnyčia sudegė. Žaiginio dvare buvo įrengta koplyčia. Kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu 1916–1917 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija ir ūkiniai pastatai. 1931 m. pastatyti parapijos namai. Po Antrojo pasaulinio karo valdžia klebonijoje įrengė vaikų darželį.
Architektūra
Savo forma bažnyčia primena didelį gyvenamąjį namą, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų lieknomis kolonomis, įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė.