Savitri Devi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
Eilutė 7: Eilutė 7:
Maximine Julia Portaz gimė graiko/lombardo tėvo ir motinos anglės šeimoje. Nuo pat jaunystės advokatavo [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisėms]], prieštaravo žydų praktikuojamam [[košeras|košero]] skerdimo ritualui. Buvo [[Graikija|Graikijos]] nacionalizmo rėmėja. Liono universitete studijavo chemiją ir [[filosofija|filosofiją]], tapo filosofijos mokslų daktare. Vėliau išvyko į Graikiją, kur ieškojo [[runos|runų,]] siejo [[arijų rasė|arijišką]] senovės graikų kilmę. Apgynė dvi daktaro disertacijas: „Theophilius Kaïris kritikos esė“ ir „Matematikos paprastumas“. Ji buvo žymaus filosofo [[Cornelius Castoriadis]] dėstytoja. 1928 m. atsisakė Prancūzijos pilietybės ir gavo Graikijos. [[1932]] m. išvyko į [[Indija|Indiją]] ieškoti gyvųjų arijų pagonių kultūros. Priėmė hinduizmą, pasirinko indišką vardą Savitri Devi („dievybės spinduliai“). Rėmė indų nacionalizmą ir išlaisvinimo judėjimą. 1940 m. ištekėjo už bengalų [[brahmanas|brahmano]], žurnalisto Asit Krishna Mukherji.
Maximine Julia Portaz gimė graiko/lombardo tėvo ir motinos anglės šeimoje. Nuo pat jaunystės advokatavo [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisėms]], prieštaravo žydų praktikuojamam [[košeras|košero]] skerdimo ritualui. Buvo [[Graikija|Graikijos]] nacionalizmo rėmėja. Liono universitete studijavo chemiją ir [[filosofija|filosofiją]], tapo filosofijos mokslų daktare. Vėliau išvyko į Graikiją, kur ieškojo [[runos|runų,]] siejo [[arijų rasė|arijišką]] senovės graikų kilmę. Apgynė dvi daktaro disertacijas: „Theophilius Kaïris kritikos esė“ ir „Matematikos paprastumas“. Ji buvo žymaus filosofo [[Cornelius Castoriadis]] dėstytoja. 1928 m. atsisakė Prancūzijos pilietybės ir gavo Graikijos. [[1932]] m. išvyko į [[Indija|Indiją]] ieškoti gyvųjų arijų pagonių kultūros. Priėmė hinduizmą, pasirinko indišką vardą Savitri Devi („dievybės spinduliai“). Rėmė indų nacionalizmą ir išlaisvinimo judėjimą. 1940 m. ištekėjo už bengalų [[brahmanas|brahmano]], žurnalisto Asit Krishna Mukherji.


Po [[2PK|II pasaulinio karo]] Savitri Devi keliavo po Europą (Skandinaviją, Angliją, Prancūziją). 1949 m. Vokietijoje skleidė neonacistines idėjas, dėl ko buvo suimta ir kalėjo 8 mėnesius. Po to grįžo į Lioną. 1953 m. vėl nuvyko į Vokietiją, kurioje lankė buvusias svarbias [[SS]] ir Hitlerio buveines. Artimiausiais kitais metais keliavo po Ispaniją, Artimuosius Rytus, kur bendravo su buvusias nacistais. 1961 m. bendradarbiavo su britų nacionalistais. 1971 m. išvyko į Indiją. Tęsė susirašinėjimus su Europos nacizmo entuziastais.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Savitri Devi keliavo po Europą (Skandinaviją, Angliją, Prancūziją). 1949 m. Vokietijoje skleidė neonacistines idėjas, dėl ko buvo suimta ir kalėjo 8 mėnesius. Po to grįžo į Lioną. 1953 m. vėl nuvyko į Vokietiją, kurioje lankė buvusias svarbias [[SS]] ir Hitlerio buveines. Artimiausiais kitais metais keliavo po Ispaniją, Artimuosius Rytus, kur bendravo su buvusias nacistais. 1961 m. bendradarbiavo su britų nacionalistais. 1971 m. išvyko į Indiją. Tęsė susirašinėjimus su Europos nacizmo entuziastais.


== „Žmogaus apkalta“ ==
== „Žmogaus apkalta“ ==

20:19, 21 liepos 2009 versija

Savitri Devi, tikr. Maximine Julia Portaz (g. 1905 m. rugsėjo 30 d. Lione - m. 1982 m. spalio 28 d. Esekse, Anglijoje) - prancūzų rašytoja, politinė aktyvistė. Pagarsėjusi savo nacizmą palaikančiais kūriniais, hinduizmo, nacistinio okultizmo, mistikos tematikos darbais.

Savitri Devi prisidėjo prie okultizmo populiarinimo neonacizme, giliosios ekologijos, Naujojo Amžiaus idėjų platinimo. Viena pasaulinės nacionalsocialistų sąjungos kūrėjų. Neigė holokaustą. Teigė, kad Adolfas Hitleris buvo Višnaus avataras.

Biografija

Maximine Julia Portaz gimė graiko/lombardo tėvo ir motinos anglės šeimoje. Nuo pat jaunystės advokatavo gyvūnų teisėms, prieštaravo žydų praktikuojamam košero skerdimo ritualui. Buvo Graikijos nacionalizmo rėmėja. Liono universitete studijavo chemiją ir filosofiją, tapo filosofijos mokslų daktare. Vėliau išvyko į Graikiją, kur ieškojo runų, siejo arijišką senovės graikų kilmę. Apgynė dvi daktaro disertacijas: „Theophilius Kaïris kritikos esė“ ir „Matematikos paprastumas“. Ji buvo žymaus filosofo Cornelius Castoriadis dėstytoja. 1928 m. atsisakė Prancūzijos pilietybės ir gavo Graikijos. 1932 m. išvyko į Indiją ieškoti gyvųjų arijų pagonių kultūros. Priėmė hinduizmą, pasirinko indišką vardą Savitri Devi („dievybės spinduliai“). Rėmė indų nacionalizmą ir išlaisvinimo judėjimą. 1940 m. ištekėjo už bengalų brahmano, žurnalisto Asit Krishna Mukherji.

Po II pasaulinio karo Savitri Devi keliavo po Europą (Skandinaviją, Angliją, Prancūziją). 1949 m. Vokietijoje skleidė neonacistines idėjas, dėl ko buvo suimta ir kalėjo 8 mėnesius. Po to grįžo į Lioną. 1953 m. vėl nuvyko į Vokietiją, kurioje lankė buvusias svarbias SS ir Hitlerio buveines. Artimiausiais kitais metais keliavo po Ispaniją, Artimuosius Rytus, kur bendravo su buvusias nacistais. 1961 m. bendradarbiavo su britų nacionalistais. 1971 m. išvyko į Indiją. Tęsė susirašinėjimus su Europos nacizmo entuziastais.

„Žmogaus apkalta“

Knygoje „Žmogaus apkalta“ (Impeachment of Man) teigė, kad norint išsaugoti Žemės ekosistemą, kuri nepajėgi išlaikyti didelės žmonių populiacijos, reikia sunaikinti nearijiškos kilmės žmones (panaudojant biologinius ginklus, eugeniką). Viešpataujanti rasė kontroliuotų žemės populiacijos ribas ir taikiai sugyventų su gamta. Likę gyvi ne - arijai būtų arijų vergais.

Bibliografija

  • Essai critique sur Theophile Kaïris (1935 m.)
  • La simplicité mathématique (1935 m.)
  • L'Etang aux lotus (1935-36 m.)
  • A Warning to the Hindus (1936 m.)
  • The Non-Hindu Indians and Indian Unity (1940 m.)
  • A Son of God: The Life and Philosophy of Akhnaton, King of Egypt (1946 m.)
  • Defiance (1951 m.)
  • Gold in the Furnace (1952 m.)
  • Pilgrimage (1958 m.)
  • The Lightning and the Sun (1958 m.)
  • Impeachment of Man (1959 m.)
  • Long-Whiskers and the Two-Legged Goddess, or The True Story of a "Most Objectionable Nazi" and… half - a-dozen Cats (1965 m.)
  • Souvenirs et reflexions d’une aryenne (1976 m.)
  • And Time Rolls on: The Savitri Devi Interviews (2005 m.)