Nėginiai apskritažiomeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 12: Eilutė 12:
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Nėginiai apskritažiomeniai''' (''Cephalaspidomorphi'') – [[bežandžiai|bežandžių]] (''Agnatha'')[[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis [[nėgės|nėgių]] būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:
'''Nėginiai apskritažiomeniai''' (''Cephalaspidomorphi'') – [[bežandžiai|bežandžių]] (''Agnatha'')[[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis [[nėgės|nėgių]] būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:
*[[Jūrinė nėgė]] (''Petromyzon marinus''). Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. '''Pav.'''
* [[Jūrinė nėgė]] (''Petromyzon marinus''). Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. '''Pav.'''
*[[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'')
* [[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'')
*[[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'')
* [[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'')


== Gyvenimo būdas ==
== Gyvenimo būdas ==

02:45, 16 liepos 2009 versija

Cephalaspidomorphi
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Bežandžiai
( Agnatha)
Klasė: Nėginiai apskritažiomeniai
( Cephalaspidomorphi)
Būrys

Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha)stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:

Gyvenimo būdas

Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upes. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.

Kvėpavimo sistema

Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.