Nėginiai apskritažiomeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Nėginiai apskritažiomeniai''' (''Cephalaspidomorphi'') – [[bežandžiai|bežandžių]] (''Agnatha'')[[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis [[nėgės|nėgių]] būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys: |
'''Nėginiai apskritažiomeniai''' (''Cephalaspidomorphi'') – [[bežandžiai|bežandžių]] (''Agnatha'')[[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis [[nėgės|nėgių]] būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys: |
||
*[[Jūrinė nėgė]] (''Petromyzon marinus''). Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. '''Pav.''' |
* [[Jūrinė nėgė]] (''Petromyzon marinus''). Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. '''Pav.''' |
||
*[[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'') |
* [[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'') |
||
*[[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'') |
* [[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'') |
||
== Gyvenimo būdas == |
== Gyvenimo būdas == |
02:45, 16 liepos 2009 versija
Cephalaspidomorphi | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
Būrys | ||||||||||
|
Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha)stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
Gyvenimo būdas
Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upes. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.
Kvėpavimo sistema
Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.