Iešmutis
| Iešmutis | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Iešmutis (Branchiostoma lanceolatum) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Iešmutis yra primityvus chordinis gyvūnas, priskiriamas galvachordžių potipiui. Jis gyvena sekliose jūrų vietose, įsikasęs į smėlį. Maitinasi filtruodami maisto daleles iš vandens. Azijoje auginami kaip maistas žmonėms ir naminiams gyvūnams. Iešmučiai svarbūs zoologijos mokslui, nes jie primena stuburinių protėvius, ir pagal iešmučio sandarą galima nustatyti, kaip evoliucionavo stuburiniai gyvūnai.
Iešmučiai skirstomi į dvi šeimas: Asymmetronidae ir Branchiostomidae.
Fizinės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iešmučiai išauga maždaug iki 5 cm ilgio. Kaip ir stuburiniai gyvūnai, jie turi nervinį vamzdelį nugaroje, žiauninius plyšius ryklėje ir postanalinę uodegą, jų raumenys segmentuoti. Skirtingai nei stuburiniuose, nervinį vamzdelį saugo ne stuburas, o daug primityvesnės sandaros chorda. Chorda nusitęsia į galvą, iš čia ir kilęs potipio pavadinimas - galvachordžiai. Burną supa ūseliai, kurie funkcionuoja kaip jutimo organas ir filtras maisto dalelėms.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
