Chudžandas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:14, 9 liepos 2009 versija

Chudžandas (Хуҷанд, خجند) dar vadinamas Chodžendu – miestas Tadžikistano šiaurėje, Ferganos slėnyje, prie Syrdarjos upės. Sugdo provincijos administracinis centras. 149 tūkst. gyventojų (2000 m.). Tai antras pagal dydį ir svarbą šalies miestas.

Pasak istorinių šaltinių, 329 m. pr. m. e. dabartinio Chudžando apylinkėse Aleksandras Makedonietis įkūrė graikų gyvenvietę „Tolimiausiąją Aleksandriją“. Tačiau nėra rasta jokių archeologinių radinių, patvirtinančių graikų gyvenvietės buvimą. Chudžantas netrukus tapo svarbiu punktu „Šilko kelyje“. Didžiąją savo istorijos dalį miestas priklausė Persijos imperijai. Iš čia kilo keli žymūs persų veikėjai. VIII a. Chodžandą sugriovė arabai. Miestas kelis amžius kentėjo nuo Aukso Ordos. 1866 m. miestas tapo Carinės Rusijos dalimi ir vadintas Chodžentu. 1924–1929 m. priklausė Uzbekistanui. 1939 m. spalio 27 d. Chodžentas Lenino garbei pavadintas Leninabadu. Originalus pavadinimas grąžintas 1992 m.

Transporto mazgas. Šilko, medvilnės, konservų pramonė, metalų apdirbimas. Amatai (gaminiai iš šilko, kilimų gamyba). Yra institutas, teatras, muziejus. Botanikos sodas. Svarbiausi kultūriniai objektai – viduramžių citadelė ir XVII-XVIII a. šeicho Muslechedino mečetė ir mauzoliejus.

Nuorodos

Nuotraukos, žemėlapis, turistinė info

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Image:Khujand.jpg|thumb|tright|250px|Chudžandas. Syrdarjos upė]]
+[[Vaizdas:Khujand.jpg|thumb|tright|250px|Chudžandas. Syrdarjos upė]]
 '''Chudžandas''' (''Хуҷанд'', خجند) dar vadinamas '''Chodžendu''' – miestas [[Tadžikija|Tadžikistano]] šiaurėje, [[Ferganos slėnis|Ferganos slėnyje]], prie [[Syrdarja|Syrdarjos]] upės. [[Sugdo provincija|Sugdo provincijos]] administracinis centras. 149 tūkst. gyventojų (2000 m.). Tai antras pagal dydį ir svarbą šalies miestas.
-Pasak istorinių šaltinių, 329 m. pr. m. e. dabartinio Chudžando apylinkėse [[Aleksandras Makedonietis]] įkūrė graikų gyvenvietę „Tolimiausiąją Aleksandriją“. Tačiau nėra rasta jokių archeologinių radinių, patvirtinančių graikų gyvenvietės buvimą. Chudžantas netrukus tapo svarbiu punktu „[[Šilko kelias|Šilko kelyje]]“. Didžiąją savo istorijos dalį miestas priklausė [[Persijos imperija]]i. Iš čia kilo keli žymūs persų veikėjai. [[VIII amžius|VIII a.]] Chodžandą sugriovė [[arabai]]. Miestas kelis amžius kentėjo nuo [[Aukso Orda|Aukso Ordos]]. [[1866]] m. miestas tapo Carinės [[Rusija|Rusijos]] dalimi ir vadintas '''Chodžentu'''. [[1924]]-[[1929]] m. priklausė [[Uzbekistanas|Uzbekistanui]]. [[1939]] m. [[spalio 27]] d. Chodžentas [[Leninas|Lenino]] garbei pavadintas '''Leninabadu'''. Originalus pavadinimas grąžintas [[1992]] m.
+Pasak istorinių šaltinių, 329 m. pr. m. e. dabartinio Chudžando apylinkėse [[Aleksandras Makedonietis]] įkūrė graikų gyvenvietę „Tolimiausiąją Aleksandriją“. Tačiau nėra rasta jokių archeologinių radinių, patvirtinančių graikų gyvenvietės buvimą. Chudžantas netrukus tapo svarbiu punktu „[[Šilko kelias|Šilko kelyje]]“. Didžiąją savo istorijos dalį miestas priklausė [[Persijos imperija]]i. Iš čia kilo keli žymūs persų veikėjai. [[VIII amžius|VIII a.]] Chodžandą sugriovė [[arabai]]. Miestas kelis amžius kentėjo nuo [[Aukso Orda|Aukso Ordos]]. [[1866]] m. miestas tapo Carinės [[Rusija|Rusijos]] dalimi ir vadintas '''Chodžentu'''. [[1924]]–[[1929]] m. priklausė [[Uzbekistanas|Uzbekistanui]]. [[1939]] m. [[spalio 27]] d. Chodžentas [[Leninas|Lenino]] garbei pavadintas '''Leninabadu'''. Originalus pavadinimas grąžintas [[1992]] m.
 Transporto mazgas. [[Šilkas|Šilko]], [[medvilnė]]s, konservų pramonė, metalų apdirbimas. Amatai (gaminiai iš šilko, kilimų gamyba). Yra institutas, teatras, muziejus. Botanikos sodas. Svarbiausi kultūriniai objektai – viduramžių [[citadelė]] ir [[XVII amžius|XVII]]-[[XVIII amžius|XVIII a.]] šeicho Muslechedino mečetė ir mauzoliejus.
@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 {{Šilko kelias}}
-[[Category:Tadžikijos miestai]]
+[[Kategorija:Tadžikijos miestai]]
 [[af:Khujand]]