Vytautas Kauneckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
šaltinis
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas
Eilutė 8: Eilutė 8:
[[1933]] m. sausio mėn. į valdžią atėjus [[Hitleris|Hitleriui]], per [[Šveicarij]]ą išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], studijavo [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]], dirbo [[radijas|radijo]] dirbtuvėse, rašė laikraščiui „[[Lietuvos žinios]]“, [[Čikaga|Čikagos]] laikraščiui „[[Naujienos]]“, dalyvavo rusų socialdemokratų veikloje. [[1940]] m. [[balandžio 20]] d. grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas. Žlugus [[tautininkai|tautininkų]] diktatūrai, paleistas, dirbo [[ELTA]]‘oje, paskirtas [[TASS]]‘o skyriaus vedėju.
[[1933]] m. sausio mėn. į valdžią atėjus [[Hitleris|Hitleriui]], per [[Šveicarij]]ą išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], studijavo [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]], dirbo [[radijas|radijo]] dirbtuvėse, rašė laikraščiui „[[Lietuvos žinios]]“, [[Čikaga|Čikagos]] laikraščiui „[[Naujienos]]“, dalyvavo rusų socialdemokratų veikloje. [[1940]] m. [[balandžio 20]] d. grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas. Žlugus [[tautininkai|tautininkų]] diktatūrai, paleistas, dirbo [[ELTA]]‘oje, paskirtas [[TASS]]‘o skyriaus vedėju.


[[1948]] m. [[vasario 12]] d. suimtas už ryšius su pogrindžiu ir nuteistas 10 metų, iki [[1955]] m. kalintas Sibiro lageriuose [[Norilskas|Norilske]]. Lageriuose bendravo su rusų socialdemokratais. [[1953]] m. [[birželio 23]] d. kalinių maišto metu sužeistas, po dviejų metų gydymo lagerių ligoninėse paleistas. [[1989]] m. spalio mėn. reabilituotas.
[[1948]] m. [[vasario 12]] d. suimtas už ryšius su pogrindžiu ir nuteistas 10 metų, iki [[1955]] m. kalintas Sibiro lageriuose [[Norilskas|Norilske]]. Lageriuose bendravo su rusų socialdemokratais. [[1953]] m. [[birželio 23]] d. kalinių maišto metu sužeistas, po dvejų metų gydymo lagerių ligoninėse paleistas. [[1989]] m. spalio mėn. reabilituotas.


Grįžęs į Lietuvą dirbo vertėju leidykloje „Vaga“. Parašė atsiminimų apie lagerį, rašytoją [[Kazys Boruta|K. Borutą]]. <ref> {{VLE|IX}} 604 psl.</ref>
Grįžęs į Lietuvą dirbo vertėju leidykloje „Vaga“. Parašė atsiminimų apie lagerį, rašytoją [[Kazys Boruta|K. Borutą]]. <ref> {{VLE|IX}} 604 psl.</ref>

22:03, 7 gegužės 2009 versija

Vytautas Kauneckas (1908 m. spalio 12 d. Rygoje1993 m. rugsėjo 18 d. Kaune) – ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas, vertėjas.

Biografija

1922 m. įstojo į Raseinių gimnaziją, dalyvavo „Atžalos“ kuopelės veikloje, buvo jos pirmininku, už tai suimtas. 1928 m. eksternu baigė Raseinių gimnaziją, bet vėl suimtas už priešvalstybinę veiklą. Iš kalėjimo pabėgo į Tilžę, vėliau – į Berlyną, kur jį šelpė Vokietijos socialdemokratų partijos CK sekretorius G. Šmidtas.

1928 m. „Žiežirbos“ narys. 1930 m. Lietuvos socialdemokratų partijos organizacijos užsienyje konferencijoje išrinktas šios organizacijos sekretoriumi. 1930 m. dirbo laikraščio „Kova“ redakcijoje Berlyne, studijavo ekonomiką Berlyno universitete, dalyvavo socialistinės studentų organizacijos, kurios pirmininku buvo Vilis Brandtas, veikloje.

1933 m. sausio mėn. į valdžią atėjus Hitleriui, per Šveicariją išvyko į Paryžių, studijavo Paryžiaus universitete, dirbo radijo dirbtuvėse, rašė laikraščiui „Lietuvos žinios“, Čikagos laikraščiui „Naujienos“, dalyvavo rusų socialdemokratų veikloje. 1940 m. balandžio 20 d. grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas. Žlugus tautininkų diktatūrai, paleistas, dirbo ELTA‘oje, paskirtas TASS‘o skyriaus vedėju.

1948 m. vasario 12 d. suimtas už ryšius su pogrindžiu ir nuteistas 10 metų, iki 1955 m. kalintas Sibiro lageriuose Norilske. Lageriuose bendravo su rusų socialdemokratais. 1953 m. birželio 23 d. kalinių maišto metu sužeistas, po dvejų metų gydymo lagerių ligoninėse paleistas. 1989 m. spalio mėn. reabilituotas.

Grįžęs į Lietuvą dirbo vertėju leidykloje „Vaga“. Parašė atsiminimų apie lagerį, rašytoją K. Borutą. [1]

Bibliografija

prancūzų kalbos išvertė:

Šaltiniai

  1. Vytautas Kauneckas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 604 psl.