Teisnumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Anuliuotas naudotojo 78.59.177.96 (Aptarimas) darytas keitimas 1462931 |
Atsiradimas ir išnykimas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Teisnumas''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''caput'') – galėjimas turėti [[subjektinė teisė|subjektinių teisių]] ir teisinių pareigų (prievolių). |
'''Teisnumas''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''caput'') – galėjimas turėti [[subjektinė teisė|subjektinių teisių]] ir teisinių pareigų ([[prievolė|prievolių]]). Teisnumas ir [[veiksnumas]] kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas|teisinį subjektiškumą]], kurio pagrindu gali kilti [[teisiniai santykiai]], sudaromi [[sandoris|sandoriai]]. Pagal atitinkamas [[teisės šaka]]s gali būti išskiriamas civilinis, [[darbo teisė|darbinis]], [[komercinė teisė|komercinis]] teisnumas ir kt. |
||
== Atsiradimas ir išnykimas == |
|||
Teisnumas ir [[veiksnumas]] kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas|teisinį subjektiškumą]], kurio pagrindu gali kilti [[teisiniai santykiai]], sudaromi [[sandoris|sandoriai]]. Pagal atitinkamas [[teisės šaka]]s gali būti išskiriamas civilinis, [[darbo teisė|darbinis]], [[komercinė teisė|komercinis]] teisnumas ir kt. |
|||
Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems [[fizinis asmuo|fiziniams asmenims]] ([[LR CK]] 2.1 str.). Teisnumas atsiranda [[gimimas|gimimo]] momentu ir išnyksta asmeniui [[mirtis|mirus]] (CK 2.2 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai LR gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai ([[LR DK]] 13 str.). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (LR DK 14 str. 1 d.). |
|||
== Civilinis teisnumas == |
|||
Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems [[fizinis asmuo|fiziniams asmenims]] ([[LR CK]] 2.1 str.). Teisnumas atsiranda [[gimimas|gimimo]] momentu ir išnyksta asmeniui [[mirtis|mirus]] (CK 2.2 str.). |
|||
== Romėnų teisė == |
== Romėnų teisė == |
||
12:06, 30 balandžio 2009 versija
Teisnumas (lot. caput) – galėjimas turėti subjektinių teisių ir teisinių pareigų (prievolių). Teisnumas ir veiksnumas kartu sudaro teisinį subjektiškumą, kurio pagrindu gali kilti teisiniai santykiai, sudaromi sandoriai. Pagal atitinkamas teisės šakas gali būti išskiriamas civilinis, darbinis, komercinis teisnumas ir kt.
Atsiradimas ir išnykimas
Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (LR CK 2.1 str.). Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (CK 2.2 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai LR gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai (LR DK 13 str.). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (LR DK 14 str. 1 d.).
Romėnų teisė
Senovės Romoje teisnumas reiškė privilegiją, įgyjamą esant:
- laisvam (lot. status libertatis)
- šeimos galva (lot. status familiae)
- turint pilietybę (lot. status civitatis).
Teisnus žmogus vadintas persona, jis galėjo būti civilinės teisės subjektu.
Literatūra
- Ipolitas Nekrošius, Vytautas Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Justitia: Vilnius, 1999.
|
Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |