Pamarys: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:52, 11 gruodžio 2008 versija


Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė

Pomeranija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba Pòmòrskô, lenk. Pomorze Zachodnie; vok. Pommern; lot. Pomerania), istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje (abipus Oderio žemupio), dabartinėje Šiaurės Rytų Vokietijoje ir Šiaurės Vakarų Lenkijoje (nepainioti su vad. Pomerelija, arba „Gdansko pajūriu“). Svarbiausias miestas – Ščecinas.

Istorija

Nuo ankstyvųjų Viduramžių šį kadaise vakarų kašubų gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.

Ankstyvieji ryšiai su Lenkija

Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pomeranijos regioną buvo pamarėnai ir liutičiai. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios Lenkijos karalystės. Keletas lenkų valdovų X-XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.

Pomeranijos hercogystė

1170 m. įsteigta nepriklausoma Pomeranijos hercogystė, kuri nuo 1181 m. buvo Šventosios Romos imperijos dalis. XIII a. prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat XIX a. I pusės).

Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje

XVII a. išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, 1648-1815 m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos valstybė (nuo 1701 m. vadinta Prūsijos karalyste). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė Švedija;

1815-1945 m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo 1933 m. – eilinė provincija priklausė Prūsijos karalystei (1871-1945 m. – kartu ir Vokietijai).

Padalinimas

Nuo 1945 m. Pomeranijos regionas buvo padalintas. Rytinė Pomeranijos dalis atiteko Lenkijai. Iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo likę ~1 mln,- pusė jų 1945-1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją. Šiuo metu šioje dalyje sukurta Vakarų Pamario vaivadija.

1945 m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos (Mecklenburg-Vorpommern) žemei.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{Vokietijos istorija}}
+{{Lenkijos istorija}}
 [[Image:Pomeraniae Ducatus Tabula.jpg|thumb|XVII a. Pomeranijos žemėlapis]]
-'''Pomeranija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]] ''Pòmòrskô'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Pomorze Zachodnie''; [[vokiečių kalba|vok.]] ''Pommern''; {{lot|Pomerania}}), istorinė sritis [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje (abipus [[Oderis|Oderio]] žemupio), dabartinėje Šiaurės Rytų [[Vokietija|Vokietijoje]] ir Šiaurės Vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]] (nepainioti su vad. [[Pomerelija]], arba „Gdansko pajūriu“). Svarbiausias miestas – [[Ščecinas]]. Nuo ankstyvųjų [[Viduramžiai|Viduramžių]] šį kadaise vakarų [[kašubai|kašubų]] gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių. [[1170]] m. įsteigta Pomeranijos hercogystė nuo [[1181]] m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalis. [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat [[XIX amžius|XIX a.]] I pusės). [[XVII amžius|XVII a.]] išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, [[1648]]-[[1815]] m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos valstybė (nuo [[1701]] m. vadinta Prūsijos karalyste). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė [[Švedija]]; 1815-[[1945]] m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo [[1933]] m. – eilinė provincija priklausė [[Prūsija]]i ([[1871]]-1945 m. – kartu ir Vokietijai). Nuo 1945 m. rytinė Pomeranijos dalis (dabartinė Vakarų Pamario vaivadija) priklauso Lenkijai (iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo pasilikę ~1 mln,- pusė jų 1945-1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją). 1945 m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos]] (''Mecklenburg-Vorpommern'') žemei.
+'''Pomeranija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]] ''Pòmòrskô'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Pomorze Zachodnie''; [[vokiečių kalba|vok.]] ''Pommern''; {{lot|Pomerania}}), istorinė sritis [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje (abipus [[Oderis|Oderio]] žemupio), dabartinėje Šiaurės Rytų [[Vokietija|Vokietijoje]] ir Šiaurės Vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]] (nepainioti su vad. [[Pomerelija]], arba „Gdansko pajūriu“). Svarbiausias miestas – [[Ščecinas]].
+== Istorija ==
+Nuo ankstyvųjų [[Viduramžiai|Viduramžių]] šį kadaise vakarų [[kašubai|kašubų]] gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.
+===Ankstyvieji ryšiai su Lenkija===
+Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pomeranijos regioną buvo [[pamarėnai]] ir [[liutičiai]]. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios [[Lenkijos karalystė]]s. Keletas lenkų valdovų X-XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.
+===Pomeranijos hercogystė===
+[[1170]] m. įsteigta nepriklausoma [[Pomeranijos hercogystė]], kuri nuo [[1181]] m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalis. [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat [[XIX amžius|XIX a.]] I pusės).
+===Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje===
+[[XVII amžius|XVII a.]] išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, [[1648]]-[[1815]] m. kraštą dalimis užvaldė [[Brandenburgas-Prūsija|Brandenburgo-Prūsijos valstybė]] (nuo [[1701]] m. vadinta [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalyste]]). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė [[Švedija]];
+-[[1945]] m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo [[1933]] m. – eilinė provincija priklausė [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]] ([[1871]]-1945 m. – kartu ir [[Vokietija]]i).
+===Padalinimas===
+Nuo 1945 m. Pomeranijos regionas buvo padalintas. Rytinė Pomeranijos dalis atiteko Lenkijai. Iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo likę ~1 mln,- pusė jų 1945-1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją. Šiuo metu šioje dalyje sukurta [[Vakarų Pamario vaivadija]].
+m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos]] (''Mecklenburg-Vorpommern'') žemei.
 [[Kategorija:Lenkijos istoriniai regionai]]