Ultramarinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žvejo etnografinės sodybos muziejus yra dažytas „Nidos mėlio“ spalva[1]

Ultramarinasmėlynas pigmentas, gaunamas iš natūralaus arba (dažniau) sintetinio lazurito.

Mėlynos spalvos atspalvis, pasižymi švaria mėlynu arba violetiniu atspalviu, atsparus šviesai, gerai maišosi su kitais dažais, turi gerą dengiamąją gebą, neblunka, nenuodingas.

Ultramarino istorija siekia kelis šimtmečius: ankstyvaisiais viduramžiais jis buvo žinomas Kinijoje, Persijoje ir Tibete. Į Europą pateko per VenecijąAfganistano.

Dabartiniais laikais reklamoje ultramarinas dažnai naudojamas norint pirkėjui sukelti teigiamą nuotaiką. Atspalvių gali būti pačių įvairiausių: nuo žalsvai mėlyno iki tamsiai rožinio. Nepaisant galimo panašumo, pigmento sudėtis gali skirtis – taip ultramarinui priskiriami „Egipto mėlis“ ir „Majų mėlis“ turi visiškai skirtingą cheminę sudėtį.

Buvusiame žvejų kaimelyje Nidoje kai kurie namai dažyti ryškiai mėlyna spalva, ją garsusis Rytprūsių tapytojas Lovisas Korintas vadino aštriu ultramarinu, vėliau dailėje prigijo „Nidos mėlio“ pavadinimas.[2][3][4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


  Mėlynos spalvos atspalviai  
Azuras Cianas Indigas Karališka Kobaltas Laivyno Melsva Mėlyna Nublukusios rugiagėlės Prūsijos Rugiagėlės Tamsi
                       
Ultramarinas Vidurnakčio Žydra