Pojūtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Pojūtis – išorės pasaulio ir organizmo vidaus reiškinių atspindėjimas psichikoje per organizmo receptorius. Pojūčiais vadinami jutiminio pažinimo procesai, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus. Jutimas – tai procesas, kai receptoriai ir nervų sistema apdoroja signalus apie išorinę aplinką. Tai biocheminiai ir neurobiologiniai įvykiai, pradedant receptorinių ląstelių atsaku į adekvatų dirgiklį ir baigiant informacijos apdorojimu pirminėse smegenų žievės srityse ar kitose analogiškose smegenų srityse. Po pojūčio seka suvokimas ir mentalinės būsenos (pvz., „matau žydrą dangų“) susidarymas.

Pojūčių rūšys: regėjimas (80 proc. visos informacijos apie tikrovę); girdėjimas; uodimas; skonio jutimas; lietimo; temperatūros; skausmo; pusiausvyros (vestibiuliariniai); judėjimo (kinesteziniai) ir t. t.

im gay

parase oooooooooooo

Jautrumas ir slenksčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jautrumas – tai jutimo organų ypatumas reaguoti į tam tikros jėgos (intensyvumo) dirgiklį ir jo kitimus. Ne kiekvienas dirgiklis sukelia pojūtį. Pojūtį sukelia tik tam tikro dydžio dirgiklis. Mažiausias dirgiklio dydis, sukeliąs vos pastebimą pojūtį, vadinamas absoliučiu žemutiniu pojūčio slenksčiu. Dirgikliai, kurių dydis yra žemiau slenksčio, pojūčio nesukelia. Tokie nervų sistemą veikiantys, bet pojūčio nesukeliantys dirgikliai vadinami ikislenkstiniais. Didžiausias dirgiklio intensyvumas, galintis sukelti pojūtį, vadinamas absoliučiu aukštutiniu pojūčio slenksčiu. Mažiausias dirgiklio pokytis, kuris sukelia vos juntamą pojūčių skirtumą, yra pojūčių skyrimo slenkstis.

Pojūčių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

C. Šeringtonas suskirstė pojūčius į tris pagrindines grupes:

  • Eksterorecepciniai pojūčiai – atsiranda dėl išorinių dirgiklių poveikio kūno paviršiuje esantiems receptoriams.
  • Propriorecepciniai (kinesteziniai) pojūčiai – juntamas kūno dalių judėjimas ir jų tarpusavio padėtis. Veikia raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose esantys specialūs (propriorecepciniai) receptoriai.
  • Interorecepciniai (organiniai) pojūčiai – juntama vidaus organų veikla, fiziologinės būsenos.

Sąvokos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sensibilizacija – dirgiklio sukeltas nervinių centrų jautrumo padidėjimas.
  • Adaptacija – jautrumo kitimas, kuris vyksta jutimo organams prisitaikant prie dirgiklių, vadinamas adaptacija.
  • Sinestezija – nevalingas dviejų ar daugiau pojūčių atsiradimas, dirginant tik vieno iš tų pojūčių jutimo organą. Labiausiai paplitusi sinestezija – spalvinė klausa: garsas sukelia ne tik klausos, bet ir spalvos pojūtį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Straipsnis „Pojūtis“ knygoje Psichologijos žodynas. – V., 1993. – 368 psl.