Somersetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Somersetas
Somerset
Somerset shield.png
Somerset UK locator map 2010.svg
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis: Anglija Anglija
Regionas: Pietvakarių Anglija
Administracinis centras: Tauntonas
Rajonų skaičius: 7
Gyventojų (2008 m.): 912 900
Plotas: 4 171 km²
Tankumas (2008 m.): 219 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: SomersetasVikiteka

Somersetas (angl. Somerset) – grafystė Pietvakarių Anglijoje. Administracinis centras – Tauntonas, pietinėje Somerseto dalyje. Somerseto grafystė ribojasi su Bristolio ir Glosteršyro grafystėmis šiaurėje, Viltšyru rytuose, Dorsetu pietryčiuose ir Devonu pietvakariuose. Somersetas iš dalies šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Bristolio įlanka ir Severno upės delta. Tradicinė šiaurinė siena yra Avono upė, bet administracinė riba buvo perkelta į pietus, įkūrus ir išplėtus Bristolio miestą.

Somersetas yra kaimiška kalvota grafystė, kurioje yra Blakdauno kalvos, Mendipo kalvos, Kvantoko kalvos ir Eksmūro nacionalinis parkas. Taip pat yra dideli plotai lygumų, bei pelkių. Grafystėje rasta žmogaus buvimo įrodymų iš neolito laikų, be to romėnų ir saksų gyvenviečių liekanų. Somersetas vaidino svarbų vaidmenį karaliui Alfredui Didžiajam stiprinant savo valdžią, per Anglijos revoliuciją, Mounmauto maištą.

Žemės ūkis yra svarbiausias verslas grafystėje. Avys ir galvijai auginami dėl vilnos ir garsaus grafystės sūrio, ne taip įprastas yra gluosnių sodinimas krepšiams pinti. Somersete daugybė obelių sodų, dar žinomas dėl savo stipraus sidro. Bedarbystė yra žemesnė nei valstybės vidurkis. Didžiausia darbo paklausa mažmeninėje prekyboje, gamyboje, turizme, sveikatos ir socialinėje priežiūroje. Gyventojų prieaugis yra didesnis už nacionalinį vidurkį.

Somerseto istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Somerseto lygumose ir pelkėse, ypač neužliejamose vietose, tokiose kaip Glastonberis (Glastonbury) ar Brent Knolas (Brent Knoll), esančios gyvenvietės turi ilgą istoriją, kurios buvo apgyvendintos mezolito medžiotojų. Keliauti padėjo pats seniausias žinomas suprojektuotas kelias, Saldusis Kelias (Sweet Track), nutiestas 38073806 m. pr. m. e. Mendipo kalvų urvai buvo apgyvendinti neolito laikais. Juose yra daug žinių suteikiančių archeologinių radimviečių, tokių kaip Čedar Džordžas. Somersete yra daug geležies amžiaus tvirtovių pastatytų ant kalvų, tokios kaip Katberio pilis (Cadbury Castle) Ham hilas (Ham Hill) buvo iš naujo apgyvendintos ankstyvaisiais viduramžiais.

Vadovaujant Vespasianui, Antrasis Augusto Legionas įsiveržė į Somersetą iš pietryčių 47 m. pr. m. e. Grafystė buvo Romos imperijos dalis iki 409 m., kai romėnai paliko Britaniją. Somersete iš tų laikų išliko daug architektūrinių paminklų: Pagonių Kalvos Romėnų Šventykla Čiū Stouke, Lou Hem Romėnų Vila ir Romėnų pirtis, davusi vardą Bato miestui.

Pasitraukus romėnams įsiveržė anglosaksai, kurie kontroliavo didžiąją Anglijos dalį apie 600 m. Vietiniai britai sėkmingai stabdė saksų veržimąsi pietvakarių kryptimi, bet VIII amžiaus pradžioje, karalius Ainas iš Vesekso (Ine of Wessex) prie Vakarų Saksonijos prijungė ir Somersetą. Po normandų užkariavimo grafystė buvo padalinta į 700 feodus. Didžiausi priklausė karaliui su tokiais įtvirtinimais kaip Dunsterio pilis, skirtais ginti ir valdyti.

Somersete yra Šepton Maletas (Shepton Mallet), ilgiausiai naudojamas Anglijos kalėjimas, atidarytas 1610 m. Per Anglijos revoliuciją, Somersetas rėmė parlamentą. 1685 m. Monmauto maištas daugiausia vyko Somersete ir Dorsete. Sukilėliai išsilaipino Laim Regyje (Lyme Regis), tikiedamiesi užimti Bristolį ir Batą, bet jie buvo nugalėti Sedžemūro mūšyje Vestonzoilande, kai kurie istorikai mano, kad tai paskutinis mūšis ant Anglijos dirvos. Artūras Veleslis pasivadino Velingtono grafu remdamasis Velingtono miesto Somersete vardu. Jam atminti ant gretimos kalvos yra obeliskas, pavadintas Velingtono monumentu.

XVIII amžius Somersete buvo taikus, bet pramoninė revoliucija vidurio ir šiaurės Anglijoje sugriovė grafystės namudinę gamybą. Klestėjo tik žemės ūkis. Anglies kasimas buvo svarbi pramonės šaka XVIII a. ir XIX a., bet apie 1800 m. jis buvo perkeltas į Radstoką. Daugiausia anglies buvo išgaunama 1920–1930 m. Paskutinė kasykla uždaryta 1973 m.

Daug Somerseto kareivių žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą, kai Somerseto lengvieji pėstininkai neteko 5 tūkstančių žmonių. Karo monumentai stovi daugybėje miestų ir kaimų, tik septinių, vadinamųjų Dėkingųjų kaimų, nė vienas gyventojas nežuvo. Per Antrąjį pasaulinį karą Somersete buvo bazė iš kurios buvo ruošiamasi išsilaipinimui Normandijoje. Kai kurios ligoninės, pastatytos sužalotiems kare vis dar naudojamos. Tauntono Stop linija buvo pastatyta apsiginti nuo galimos Vokietijos invazijos. Taip pat buvo pastatyta daugybė jaukų – miestų, turėjusių apsaugoti Bristolį ir kitus miestus nuo naktinių bombardavimų. Į Čiū Magna jauką – miestą 1940 m. gruodžio 2 d. pataikė šešios bombos ir daugiau nei tūkstantis padegamųjų bombų 1941 m. sausio 3 d.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]