Dauba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Velnio duobė

Dauba – netaisyklingo plano ir profilio, rečiau piltuvo formos reljefo depresija.

Lietuvoje būdingos daubos iki 100 m skersmens ir keliolikos metrų gylio, nors būna ir labai gilių (pvz., Velnio duobė). Susidarė dėl erozijos (išsuktos krintančio ledynų tirpsmo vandens), termokarstinių reiškinių (ištirpus liekaniniam ledyno luitui), taip pat būna eolinės, tarpukalvinės, ledo guolio. Daug daubų yra paskutinio apledėjimo suformuotose aukštumose[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dauba. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 393