Neurotechnologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Neurotechnologija – mokslo sritis, kuri technologiniu požiūriu tiria smegenų veiklą ir ieško būdų, kaip sujungti elektroninius informacinių technologijų įrenginius su smegenų neuronais, kaip kurti kibernetinius (informacinius) įrenginius, kurie veiktų naudodami tuos pačius principus, kaip ir nervų sistema (tai neurobionika). Siekiama sujungti technines sistemas su žmogaus protu, t. y., smegenys traktuojami tarpinė grandis tarp proto (ir fenomenaliosios sąmonės) ir informacinių komunikacijos sistemų.

Neurotechnologija yra atskira biotechnologijų sritis – nervų sistemos biotechnologija, kurios tikslai yra:

  • kompensuoti smegenų ar likusios nervų sistemos pažeidimus, atstatyti žmonių su tokiais pažeidimais gebėjimus
  • padidinti žmogaus galimybes apdoroti informaciją, valdyti techninius įrenginius.

Neurotechnologija apima šias sritis:

Neurotechnologija naudoja šiuos metodus:

  • psichofarmakologinis poveikis į smegenis
  • genetinė inžinerija – keičiant genus (juos atjungiant ar atjungiant) stebimas poveikis neuronų ir visų smegenų sandarai ir veiklai
  • psichologinis treniravimas
  • ląstelinė implantacija
  • elektrinis stimuliavimas
  • nanotechnologijos
  • smegenų vaizdyba (MRI, PET, EEG)

Praktiniai rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jau dabar daug žmonių jau naudojasi neurotechnologijų rezultatais:

  • atkurta klausa – panaudojama neurostimuliacija
  • atgautu gebėjimu judėti, kai neurostimuliacinės priemonės įveikia tam tikras paralyžiaus formas
  • numalšintu chronišku skausmu, kuris kyla dėl neurologinių sutrikimų

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]