Skomantas (leidykla)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skomantas (vėliau – Tvermė) – leidykla; be to, Lietuvos viduramžių istorijos tematika Kazio Almeno, vėliau prie jo prisijungusių rašytojų grupė.

Apysakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apysakos apie XIII a. žemaičių didikų šeimos nuotykius, slapyvardis. Idėja sukurti tokius pasakojimus kilo norint sukurti Lietuvai herojinį epą, kurio lietuviai niekad neturėjo. Visas pasakojimas yra glaudžiai susijęs su tikrais įvykiais tuometinėje Lietuvoje.

Knygose pasakojami žemaičių rikio Žybarto ir jo žmonos Medeinos 5 vaikų – Daubaro, Jundos, Uvio, Einiaus ir Gailės – nuotykiai. Svarbiausias daugelio serijos knygų veikėjas – Uvis.

Pasakojimai ne tik apima įvairius Lietuvos regionus, bet ir Latvijos, Rusijos, kitų tautų žemes, su kuriomis Lietuvos ir Žemaitijos gentys XIII a. kovojo ir prekiavo.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Skomantas“ išleido šias knygas (chronologine tvarka):

  • Teutonų belaisvis (1993);
  • Pelkių vilkė (1993);
  • Atpildo strėlė (1994);
  • Plėšikų pilis;
  • Užkeiktas lobis;
  • Dievų valia;
  • Mėlynojo varno paslaptis;
  • Ventės kalvis;
  • Polocko ranka;
  • Šarvai Naugardo kunigaikščiui;
  • Jundos lemtis (Pasakojimų laike ši knyga eina prieš Polocko ranką);
  • Mindaugo sūnus;
  • Liepsnojantis bokštas;
  • Šėtono legatas;
  • Šiaulių (Saulės) mūšis;
  • Du kalavijai;
  • Ilga kelionė namo;
  • Akmens kalba;
  • Daubaras – notangų vitingas;
  • Į pasaulio kraštą ir atgal;
  • Batijaus kardas.

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]