Pereiti prie turinio

Skalūnų dujos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
48 skalūnų dujų baseinai 38 valstybėse pagal 2011 m. EIA duomenis

Skalūnų dujos – gamtinės dujos, susikaupusios skalūnuose, plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančiose uolienose.[1]

Poveikis energetikos plėtrai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie ekspertai tikisi, kad skalūnų dujos smarkiai išplės pasaulinę energijos pasiūlą.[2] Spėjama, kad didžiausias skalūnų dujų atsargas turi Kinija.[3] Baker Viešosios politikos instituto (Baker Institute of Public Policy) studija teigia, kad didėjanti skalūninių dujų gamyba JAV ir Kanadoje galėtų užkirsti kelią Rusijai ir Persų įlankos šalims diktuoti aukštesnes kainas dujoms, kurias jos eksportuoja į Europos šalis.[4]

Skalūnų dujos Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išteklių prognozės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal preliminarius JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenis, skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 481 mlrd. m³, iš kurių techniškai išgauti pavyktų apie 25 % – daugiau nei 100 mlrd. m³. Tokio dujų kiekio Lietuvos poreikiams pagal dabartinį dujų suvartojimą pakaktų 30–40 metų.

Lietuvos geologų preliminariais skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje žemės gelmėse esantys skalūnų dujų ištekliai siekia 585 mlrd. m³, iš kurių techniškai būtų galima išgauti 10–15 proc. (60–90 mlrd. m³).

JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis Lietuva patenka į Baltijos skalūninių dujų baseiną (kartu su Kaliningradu ir Lenkija).[5]

Sprendimas žvalgyti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. birželio 26 d. Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją[6], kur įtvirtino nuostatą, kad Lietuva skatins skalūnų dujų žvalgybą šalyje ir ekonomiškai pagrįstą, su aplinkosaugos principais suderintą skalūnų dujų gavybą bei importą. Vykdant skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą bus užtikrinti valstybės, žemės savininkų ir šią veiklą vykdysiančių kompanijų interesai.

Gargždų licencinis plotas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp UAB „Minijos nafta“ ir Vyriausybės Gargždų ploto licencinė sutartis pasirašyta 1995 m. kovo mėnesį.[7]

Pirmoji skalūnų angliavandeninių paiešką Lietuvoje 2012 m. gegužę pradėjo bendrovė „Minijos nafta“ licenciniame plote Šilutės rajone. Ar šioje vietoje yra aptikta skalūnų angliavandenilių, planuota sužinoti po šešių-devynių mėnesių.[8]

2012 m. liepą „Minijos nafta“ jau baigė skalūninių dujų ar naftos paieškinio gręžinio darbų pirmąjį etapą Švėkšnos seniūnijos Kalnalių kaime, kur Lenkijos bendrovė „Poszukiwania Naftowe Diament“ pasiekė skalūnų klodus 1,5 km gylyje. Iš gelmės iškelti penki skirtingų dydžių skalūno kerno uolienų pavyzdžiai, kurių bendras svoris sudaro daugiau nei pusę tonos.[9]

Rietavo licencinis plotas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. Aplinkos ministerija sudarė sutartį su UAB „LL investicijos“ dėl Rietavo licencinio ploto (1599 kv. km) angliavandenilių išteklių naudojimo.[10]

2012 m. spalio 24 d. JAV bendrovė “Chevron Global Energy“ įsigijo 50 % naftos telkinį Lietuvos pamaryje valdančios bendrovės UAB „LL investicijos“ akcijų ir pradeda skalūnų dujų paiešką. „LL investicijos“ (100 % akcijų UAB „TAN Oil“, kurią per pusę valdo UAB „Serenas“ ir Danijos kapitalo įmonė „Jylland Olie“) valdo perspektyvų 60x40 km Rietavo naftos telkinį, kurio geologiniai ištekliai gali siekti iki 1,2 mln. tonų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra teigęs, jog vienas gręžinio kaina siekia 4–5 mln. JAV dolerių, todėl visi Rietavo ploto tyrimai gali kainuoti apie 250 mln. JAV dolerių.[11]

2012–2013 m. paieškos ir gavybos konkursas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. birželio 25 d. Lietuvos geologijos tarnyba paskelbė atvirą tarptautinį konkursą skalūnų dujų paieškoms ir gavybai Lietuvos teritorijoje.

Konkursui pateikti du Vakarų Lietuvoje esantys plotai: Šilutės-Tauragės (1800 km²) ir Kudirkos-Kybartų (281 km²). Konkursas taip pat apimė skalūnų naftos ir tradicinių angliavandenilių išteklių paiešką ir gavybą.[12] Šilutės-Tauragės plote yra daugiau galimybių rasti netradicinių angliavandenilių – skalūnų dujų arba skalūnų naftos, o Kudirkos-Kybartų plote – mažiau.

Apie ketinimus ieškoti skalūnų dujų yra paskelbusi antro pagal dydį Lenkijos naftos koncerno „Lotos“ valdoma didžiausia Lietuvoje naftos žvalgybos ir gavybos bendrovė „Lotos Geonafta“.

Iki numatyto termino (2013 m. sausio 14 d.) konkursui Šilutės-Tauragės plotui paraišką pateikė tik vienintelė bendrovė „Chevron Exploration & Production Lietuva“, o Kudirkos-Kybartų – bendrovės „Diseta“ ir „Perkūno nafta“. [13]

2012 m. vasarį Angliavadenilių komisija bendrovę „Perkūno nafta“ pripažino neatitinkančia kvalifikacinių reikalavimų ir iš konkurso pašalino. Šį komisijos sprendimą bendrovė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byla dar neišnagrinėta ir nuosprendis nepaskelbtas. Fizinių asmenų valdoma bendrovė „Perkūno nafta“, kurios vienas partnerių – kol kas neįvardijamas britų investuotojas, dalyvavo konkurse žvalgyti dujų ir naftos išteklių Kudirkos-Kybartų plote vakarų Lietuvoje. Jame taip pat varžėsi Olandijos energetikos paslaugų bendrovės „KS energy“ antrinė bendrovė „Diseta“.

UAB „Diseta“ paprašė nepriimti sprendimo, kol bus baigtas teisminis ginčas tarp konkurso dalyvio, kurio pasiūlymas buvo atmestas, ir Lietuvos geologijos tarnybos.[14]

2013 m. spalio 8 d. JAV bendrovė Chevron pranešė, jog traukiasi iš konkurso dėl angliavandenilių išteklių naudojimo Šilutės-Tauragės plote, tačiau lieka Lietuvoje ir tęs iki šiol vykdytą veiklą. Generalinis direktorius Lietuvoje Gilbertas Ankenbaueris informavo, jog tokį sprendimą kompanija priėmė matydama, jog angliavandenilių gavybai Lietuvoje nebaigta formuoti įstatyminė bazė.[15]

Gręžimo bokštas ir platforma, Marcellus Shale, Pensilvanija, JAV

Istorija JAV

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skalūnų dujos pirmą kartą buvo išgautos Fredonijoje, Niujorko valstijoje (JAV) 1821 m.[16][17] Horizontalus gręžimas prasidėjo ketvirtame XX a. dešimtmetyje, 1947 m. JAV buvo išgręžtas pirmas gręžinys hidrauliniam ardymui[18] (kai kur lietuviškuose tekstuose – hidraulinis plėšymas arba hidraulinis skaldymas). Pramoniniu mastu darbai neprasidėjo iki aštuntojo dešimtmečio, kol krintantis įprastų gamtinių dujų gavybos potencialas JAV nepaskatino federalinės valdžios investuoti į mokslinius tyrimus ir tiriamąją veiklą bei demonstracinius projektus,[19] o tai paskatino gręžinių gręžimą ir hidraulinį ardymą. Iki viešų ir privačių mokslinių tyrimų ir demonstracinių aštuntojo ir dešimtojo dešimtmečio projektų skalūninių dujų gavyba nelaikyta ekonomiškai perspektyvia.

Federalinės JAV valdžios investicijos į skalūnų dujas prasidėjo projektu 1976 m. (Eastern Gas Shales Project) ir metiniu Federalinės energetikos reguliavimo komisijos (Federal Energy Regulator Commision, FERC) patvirtintu tyrimų biudžetu Dujų tyrimų institutui (Gas Research Institute), padidintas vyriausybės tyrimų finansavimas ir rezultatų platinimas pramonei prasidėjo 1982 m.[18] 1980 m. JAV federalinė vyriausybė Energetikos saugumo įstatymu (Energy Security Act 1980) suteikė pramonei mokesčių kreditus ir palankias taisykles.[18]

JAV Energetikos departamentas buvo privačių dujų bendrovių partneris įgyvendinant pirmąjį sėkmingą horizontalų daugiafrakcinį skalūnų gręžinį 1986 m. Federalinė valdžia 1980–2000 m. skatino gręžinius mokesčių kreditais nekonvencinėms dujoms. Mikroseisminė stebėsena (angl. microseismical imagining), padariusi esminę įtaką tiek hidrauliniam skalūnų ardymui, tiek gręžiniams jūroje, buvo „Sandia National Laboratories“ atliekamų anglies sluoksnių tyrimų rezultatas. 1991 m. JAV Energetikos departamentas subsidijavo pirmąjį Teksaso dujų kompanijos „Mitchell Energy“ horizontalų gręžinį Barnett Shale šiaurės Teksase.[20] „Mitchell Energy“ įgyvendino pirmą komercinį skalūnų ardymą 1998 m. naudodama skystą mišinį, kurį sudaro vanduo, smėlis ir cheminės medžiagos (angl. slick water fracturing).[21][22][23]

XXI a. pradžioje skalūnų dujos JAV tapo svarbiu gamtinių dujų šaltiniu. 2000 m. skalūnų dujos sudarė 1 proc. JAV išgaunamų gamtinių dujų, 2010 m. viršijo 20 proc., JAV Energetikos informacijos valdyba (Energy Information Administration) prognozuoja, kad iki 2035 m. 46 proc. JAV tiekiamų gamtinių dujų bus skalūnų dujos.[18]

Barako Obamos administracija laikosi požiūrio, kad skalūnų dujų gavybos plėtra galėtų padėti mažinti šiltnamio dujų išmetimus.[24] Kai kurios studijos teigia, kad skalūnų dujų gavyba ir vartojimas gali paskatinti didesnius šiltnamio dujų išmetimus.[25][26]

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ U.S. Energy Information Administration
  2. ↑ Clifford Krauss, "New way to tap gas may expand global supplies, „ New York Times, 9 October 2009.
  3. ↑ Staff (5 April 2011) World Shale Gas Resources: An Initial Assessment of 14 Regions Outside the United States US Energy Information Administration, Analysis and Projections, Nuoroda tikrinta 26 August 2012
  4. ↑ Rice University, News and Media Relations (21 July 2011): Shale Gas and U. S. National Security Archyvuota kopija 2013-05-04 iš Wayback Machine projekto., accessed 12 November 2012.
  5. ↑ EIA overview
  6. ↑ Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo
  7. ↑ Naftininkai teismo vardu veržiasi į mūsų gamtą
  8. ↑ „Minijos nafta“ pradeda skalūnų dujų ir naftos paiešką Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Kalnalių skalūnų gręžinyje išgauti pirmieji mėginiai Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Rietavo krašte ieškos skalūno dujų? Archyvuota kopija 2013-10-21 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ Nauja investicija Lietuvoje: „Chevron“ ateina į „Gazprom“ teritoriją Archyvuota kopija 2012-10-29 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ Paskelbtas tarptautinis konkursas skalūnų dujų paieškoms ir gavybai Lietuvos teritorijoje
  13. ↑ „Chevron“ – skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje konkurse
  14. ↑ Kada sulauksime skalūnų dujų žvalgybos Kudirkos-Kybartų plote?[neveikianti nuoroda]
  15. ↑ „Chevron“ traukiasi – nebeieškos skalūnų dujų Lietuvoje Archyvuota kopija 2013-10-20 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ Name the gas industry birthplace: Fredonia, N.Y.?
  17. ↑ „New York's natural gas history - a long story, but not the final chapter“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (pdf) 2019-11-01. Nuoroda tikrinta 17 May 2012.
  18. ↑ 18,0 18,1 18,2 18,3 Stevens, Paul (August 2012). „The 'Shale Gas Revolution': Developments and Changes“. Chatham House. Nuoroda tikrinta 2012-08-15.
  19. ↑ “Proceedings from the 2nd Annual Methane Recovery from Coalbeds Symposium„
  20. ↑ Alex Trembath, Government Role in Shale Gas Fracking History: An Overview and Response to Our Critics, "[neveikianti nuoroda] The Breaktrough, 2 March 20012.
  21. ↑ Miller, Rich; Loder, Asjylyn; Polson, Jim (6 February 2012). „Americans Gaining Energy Independence“. Bloomberg. Nuoroda tikrinta 1 March 2012.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  22. ↑ The Breakthrough Institute. Interview with Dan Steward, former Mitchell Energy Vice President. December 2011. Archyvuota kopija 2012-03-07 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ [1]
  24. ↑ White House, Office of the Press Secretary, Statement on U.S.-China shale gas resource initiative, 17 November 2009.
  25. ↑ Howarth RW, Santoro R, and Ingraffea A (2011). Methane and the greenhouse gas footprint of natural gas from shale formations. Climatic Change Letters, [2] Archyvuota kopija 2011-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  26. ↑ Shindell DT, Faluvegi G, Koch DM, Schmidt GA, Unger N, and Bauer SE. (2009). Improved Attribution of Climate Forcing to Emissions. Science, 326(5953): 716–718, [3]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Skalūnų_dujos&oldid=7193045"