Hidraulinis ardymas
Hidraulinis uolienų ardymas (kitaip hidraulinis skaldymas, hidraulinis plėšymas) – gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo būdas, kai gręžinyje, dirbtinai sukėlus didelį slėgį, uolienų storymėje atveriami plyšiai ir į juos įspaudžiamas vandens, smėlio ar dirbtinių kietų dalelių ir cheminių medžiagų mišinys, siekiant padidinti uolienų storymės laidumą ir produktyvumą[1].
Hidraulinio ardymo naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hidraulinis ardymas padidina uolienų laidumą ir tuo pačiu gręžinio produktyvumą. Iš natūraliai laidžių uolienų (tradicinių telkinių) naftą ar dujas galima išgauti ir be hidraulinio ardymo, bet čia šis metodas taikomas skatinti angliavandenilių pritekėjimą, padidinti sluoksnio produktyvumą. Išsklaidytieji angliavandeniliai yra nelaidžiose uolienose, tad jų žvalgybai ir gavybai būtinas hidraulinio ardymo metodas. Tie plyšiai gali būti atverti tik tiksliai parinktame uolienų sluoksnio intervale. Aukštas pumpuojamo mišinio slėgis per į gręžinį įleistus specialius vamzdžius veikia parinktą uolienų storymę, ir uolienų sluoksnis supleišėja. Uolienoms suardyti naudojamas vanduo maišomas su smėliu, kad smėlis neleistų plyšiams susiglausti. Iš cheminių medžiagų pagrindinė yra gelis – vandens tirštikis – primenantis kisielių, jame smėlis plūduriuoja, nesėda į dugną. Kitos cheminės medžiagos skirtos pagerinti gelio slydimą, padidinti klampumą, stabdyti molio mineralų brinkimą, reguliuoti gėlinės medžiagos gyvavimo trukmę. Pumpuojamas į sluoksnį skystis turi būti tirštas tiek laiko, per kurį padaromas plyšys ir į jį įpumpuojamas smėlis. Vėliau jis šias savybes turi prarasti, nes kitaip nuimant slėgį sluoksnyje, smėlis sugrįš kartu su grįžtamuoju skysčiu[1].
Skalūnų dujų pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdas išlaisvinti dujinius angliavandenilius iš skalūninės uolienos atrastas XIX a. pabaigoje, hidraulinio ardymo technika buvo sukurta 1947 metais. Sukūrus hidraulinio ardymo technologiją (angl. fracturing, fracking), JAV 2002–2003 metais prasidėjo komercinė dujų gavyba, išaugusi iki skalūnų dujų revoliucijos JAV.
Europos Parlamentas nusprendė, jog hidraulinio ardymo uždraudimas nėra ES kompetencija ir valstybės narės šį klausimą sprendžia savarankiškai[2]. Šiuo metu penkios valstybės narės yra paskelbusios moratoriumą arba draudimą hidrauliniam ardymui: Prancūzija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Čekija ir Bulgarija. Rumunija, savo ruožtu, sustabdė anksčiau paskelbtą moratoriumą[3].