Skalūninis garnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Egretta vinaceigula
Skalūninis garnys (Egretta vinaceigula)
Skalūninis garnys (Egretta vinaceigula)
Čobės nacionaliniame parke (Botsvana)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
(Wikispecies-logo.svg Ardeidae)
Gentis: Tikrieji garniai
(Wikispecies-logo.svg Egretta)
Rūšis: Skalūninis garnys
(Wikispecies-logo.svg Egretta vinaceigula)
Binomas
Egretta vinaceigula
Sharpe, 1895
Skalūninio garnio paplitimas

Skalūninis garnys (lot. Egretta vinaceigula, angl. Slaty egret, vok. Braunkehlreiher) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinio dydžio garninis paukštis. Kūno ilgis – 43 cm, o svoris 250–340 g. Patelės smulkesnės už patinus. Nugara, kaklas, uodega ir sparnai yra mėlynai juodos spalvos. Smakras, gerklė ir kaklo priekis yra raudonai rudi. Krūtinę ir pilvą dengia juodos ir raudonos plunksnos. Siauros, ilgos kuodo plunksnos siekia nugarą. Rainelė geltona. Ilgas snapas juodos spalvos. Kojos pilkai geltonos ar geltonai žalios.

Jaunikliai melsvai pilki, gerklės viršus rožiniai rudas. Neturi kuodo.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Botsvanoje, Mozambike, Namibijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Zambijoje, Zimbabvėje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biotopas – šlapynės. Dieninis paukštis. Aktyvus nuo aušros iki sutemos. Maisto ieško sekliuose vandenyse (iki 10 cm gylio). Maitinasi pavieniai arba nedidelėmis grupėmis, kartais su kitais garniniais ar tilvikiniais paukščiais. Agresyviai gina savo maitinimosi teritoriją[2]. Kai nesimaitina, slepiasi medžiuose ar tankiose nendrėse. Minta smulkia žuvimi (5 – 10 cm), sraigėmis, žirgelių lervomis, buožgalviais ir varlėmis.

Peri nedidelėse kolonijose, kartais kartu su rudapilviais kūdriniais garniais. Lizdus krauna fikusuose, akacijose ar brandžiose nendrėse, 1 – 5 m aukštyje. Lizdą krauna iš šakų ir nendrių. Lizdas 30 – 40 cm diametro ir 10 cm gylio. Dėtyje 2 – 4 žydrai žali kiaušiniai. Inkubacija trunka 21 – 24 dienas. Išsiritę paukščiukai apaugę juodai violetiniais pūkais, gerklė geltona, snapas rožinis, o kojos geltonai oranžinės.

Kartos trukmė 6,6 m.

Apsaugos būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos duomenimis skalūninis garnys yra pažeidžiama rūšis. Populiacijoje yra 2500-3300 suaugusių individų.

Populiacijos mažėjimo priežastys:

  • Šlapynių sausinimas ir pritaikymas žemės ūkio reikmėms, nendrių kirtimas, gaisrai. Paukščiai netenka savo buveinių.
  • Žmogaus buvimas paukščių buveinėse.

Apsaugos priemonės:

  • Zambijoje ir Botsvanoje skalūninio garnio buveinės paskelbtos saugomomis teritorijomis.
  • Ilgalaikis rūšies būklės stebėjimas Botsvanoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas -Egretta vinaceigula“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k. 
  2. „Heron Conservation -Egretta vinaceigula“. The IUCN-SSC Heron Specialist Group. anglų k. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka