Siurblys (prietaisas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rankinis stūmoklinis vandens siurblys, siurblio pavyzdys.

Siurblys – prietaisas skysčiams iš vienos talpyklos į kitą perkelti.

Siurbliai mechaninę varančiosios grandies energiją paverčia slėgine skysčio tekėjimo energija.[1] Siurbliai pasižymi maksimaliu slėgiu (pakėlimo aukštis), galia, naudingumo koeficientu ir našumu (į sistemą tiekiamas skysčio debitas).

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siurbliai pagal veikimo principą skirstomi į tūrinius (stūmokliniai siurbliai) ir dinaminius (išcentriniai siurbliai), juose naudojamas atitinkamai hidrostatinis arba hidrodinaminis efektas skysčiui perkelti.

Nors vakuuminių siurblių pavadinime yra žodis „siurblys“, techniškai tai nėra siurbliai, o tik specifiniai kompresoriai, suspaudžiantys dujas nuo žemesnio nei atmosferos slėgio iki atmosferos slėgio.

Išcentrinis siurblys

Dinaminiai siurbliai skirstomi į mentinius ir specialiuosius. Mentiniuose siurbliuose energija skysčiui perduodama besisukančio siurbliaračio mentėmis. Jie skirstomi į išcentrinius, ašinius ir sūkurinius. Išcentriniai siurbliai šiandien yra labiausiai paplitę. Jų teorija ir konstrukcija yra gerai išvystyta. Statomi tokio tipo didelio galingumo ir didelio efektyvumo siurbliai.[2] Prie specialiųjų siurblių priskiriami elektromagnetiniai, čiurkšliniai, peristaltiniai, erliftai (veikiantys keltuvo principu).

Krumpliaratinis siurblys

Tūriniai siurbliai pagal skysčiui energiją perduodančio slankiojo elemento judesį skirstomi į sukiuosius ir slankiojamuosius.[1] Krumpliaratiniai siurbliai yra plačiai naudojami, nes yra paprasti ir patikimi.

Pagal pavaros tipą siurbliai skirstomi į siurblius su mechanine pavara (elektrinis variklis, garo turbina, vidaus degimo variklis) ir siurblius su rankine pavara.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuoju siurbliu laikomas vandens ratas, sukurtas 350–100 pr. m. e. Indijoje, iš kurios vėliau išplito į Kiniją, Persiją ir kitas šalis. Jį sudarė vertikalus apie horizontalią ašį sukamas ratas su kaušais, vandenį pasemdavusiais iš žemutinio vandens telkinio ir sukdamiesi kartu su ratu viršutinėje jo padėtyje išpildavusiais vandenį į surinkimo lataką. Kiek naujesnis, tačiau iki šių dienų naudojamas senovinis siurblys – Archimedo sraigtas. Pirmasis stūmoklinis siurblys gaisrui gesinti taip pat sukurtas Senovės Graikijoje. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje pirmieji pramoniniai siurbliai buvo įrengti 1899 m. Klaipėdos vandentiekio linijoje ir kanalizacijos stotyje.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Siurblys (VLE)
  2. 2,0 2,1 H. Branovers, O. Lielausis. Hidraulikas pamati. Rīga : Latvijas valsts izdevniecība, 1963. P. 271.