Naudingumo koeficientas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Naudingumo koeficientas – naudingo ir viso darbo (ar sunaudotos šilumos) santykis. Šis dydis neturi dimensijos.

Naudingumo koeficientas negali viršyti 1, nes būtų pažeidžiamas energijos tvermės dėsnis. Kai kurių prietaisų naudingumo koeficientai artimi 1 (pvz., transformatoriaus). Ypač mažus naudingumo koeficientus turi šiluminiai varikliai. Dar mažesnius n.k. turi garsiakalbiai (apie 0.02).