Sirinis žiurkėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sirinis žiurkėnas
lot. Mesocricetus auratus
Sirinis žiurkėnas
Sirinis žiurkėnas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Graužikai
(Wikispecies-logo.svg Rodentia)
Šeima: Žiurkėniniai
(Wikispecies-logo.svg Cricetidae)
Gentis: Vidutinieji žiurkėnai
(Wikispecies-logo.svg Mesocricetus)
Rūšis: Sirinis žiurkėnas
(Wikispecies-logo.svg Mesocricetus auratus)

Sirinis žiurkėnas (lot. Mesocricetus auratus) – vidutiniųjų žiurkėnų genties rūšis, priklausanti žiurkėninių šeimai. Natūralus arealas yra Šiaurės Sirija ir Pietų Turkija, dykuminės vietovės.

Natūralioje gamtoje šie graužikai laikomi pažeidžiama rūšimi, tačiau jie populiarūs kaip augintiniai ir laboratoriniai gyvūnai. Užauga iki 12-18 cm ilgio, gyvenimo trukmė – 2-3 metai.

Laikymo sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siriniai žiurkėnai laikomi narveliuose. Žiurkėnus privaloma laikyti po vieną, nes jie yra ypač teritoriniai. Laikomi po kelis, šie žiurkėnai dažnai pešasi, galimi rimti sužeidimai ir vieno iš žiurkėnų mirtis. Šiem žiurkėnam kaip ir kitiem privalomas pakankamo dydžio narvelis. Minimalus rekomenduojamas dydis 80x40 cm.

Narvelio dugną rekomenduojama kloti ne spygliuočių medžių pjuvenomis arba popieriniu kraiku. Taip pat reikalingas namelis, kurį patartina šiek tiek pakelti nuo narvelio dugno, kuriame žiurkėnas pasidaro savo guolį[reikalingas šaltinis]. Ten patelė vedasi vaikus, taip pat tempia maisto atsargas. Narvelio šone būtina pritvirtinti girdyklą, kurioje vanduo turi būti visada šviežias. Žiurkėno malonumui narvelyje patartina įrengti žaidimų – supynes, kopėtėles, bėgimo ratą( apie 30 cm skersmens), labirintus. Ilgaplaukius žiurkėnus reikia šukuoti minkštu kačių šepetėliu.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie žiurkėnai yra visaėdžiai, pagrindinis maistas yra sėklos, gali ėsti ir vabzdžius (skruzdėles, tarakonus, muses).[1]

Sirinis žiurkėnas yra grūdaėdis, todėl jo maitinimui rekomenduojama naudoti specialius grūdų mišinius[reikalingas šaltinis]. Žiurkėnai pasižymi dideliu apetitu. Šerti reikėtų du kartus per dieną. Negalima duoti kopūstų, juodos duonos, saldumynų. Šie produktai didina skrandžio rūgštingumą ir taip trumpina gyvūnėlio amžių. Žiurkėnai nesuėda viso duoto maisto iš karto, o prisigrūdę į žandus didesnę maisto dalį susineša į „sandėliuką“, kur kaupia atsargas, dažniausiai šalia lizdo arba narvelio kampe. Reikėtų stebėti, kad šios atsargos nebūtų sušlapusios ir supelijusios. Taip pat būtina įdėti kreidos arba specialiai paruoštos medienos dantims nuzulinti.

Veisimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiurkėnas su jaunikliais

Sirinis žiurkėnas yra labai vislus ir anksti lytiškai subręsta: jau 3-4 mėnesių amžiaus gali daugintis. Po labai trumpo nėštumo, trunkančio 15-17 dienų, patelė pritempia į lizdą daugiau maisto ir atsiveda 3-8 jauniklius, vyresnės patelės pagimdo 12-15 jauniklių. Neribojant prieauglio, per metus viena pora atsivestų apie 300 jauniklių. Veisiant vienam patinėliui skiriama 1-3 patelės. Žiurkėnai gimsta akli, atsimerkia po 14 dienų. Žiurkėnai dauginasi iki dvejų metų amžiaus ir gali išgyventi 3-4 metus. Gyvenimo trukmę trumpina netinkama mityba.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mesocricetus auratus: Information“ (anglų). Animal Diversity Web. Suarchyvuotas originalas 2012-03-20. Nuoroda tikrinta 2010-08-16.