Pereiti prie turinio

Sinosfera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kultūrinė Rytų Azija

Sinosfera (dar vadinama „Didžiąja Kinija“, „Kinų rašmenų sfera“) – kultūrinis regionas Rytų Azijoje, kurio susiformavimui didelę įtaką turėjo kinų kultūros įtaka (klasikinė kinų kalba, raštas), konfucianizmas, kiniškos pakraipos mahajanos budizmas, daoizmas, architektūros stiliai, tradicinė muzika, šventės, etika ir kt. Jis gali būti lyginamas su kitais pasaulio kultūriniais regionais, tokiais, kaip Indosfera ar Islamo pasaulis.

Dabartinė sinosferos teritorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinosferai priskiriama Kinija, Korėja, Japonija bei Vietnamas, tačiau Kinija šiuo atveju traktuojama ne kaip valstybė, o kaip kultūrinis regionas, apimantis dabartinės Kinijos Liaudies Respublikos rytinę dalį, atskiriant nuo jo Tibetą, Sindziangą, Vidinę Mongoliją, kurie sinosferai nepriklauso.

Sinosferą sudaro šie kultūriniai subregionai:

Sinosferos kultūriniai bruožai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egzistuoja daugybė kultūrinių aspektų, vienijančių sinosferos tautas.

Visoje sinosferoje literatūrinė kinų kalba nuo seno buvo vartojama kaip bendra mokslo ir kultūros kalba, todėl plačiai paplito kinų raštas. Ši kalba padarė labai didelę įtaką visoms sinosferos kalboms: japonų, korėjiečių, vietnamiečių, bajų ir kitoms, kurios turi maždaug 70 proc. skolinių iš kinų kalbos[reikalingas šaltinis] (vadinamosios sino-japonų[reikalingas šaltinis], sino-korėjiečių[reikalingas šaltinis] ir kt. kalbos).

Religija ir etika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinosferoje yra paplitęs vadinamasis trijų religijų derinys, kurį sudaro konfucianizmas, budizmas ir daosizmas. Šios religijos nėra prieštaraujančios ar konkuruojančios, bet glaudžiai susijusios tarpusavyje, kadangi atspindi skirtingas gyvenimo sritis. Daosizmas nuo seno itin didelį dėmesį skyrė protėvių kultui bei gamtos tyrimams, todėl inspiravo mediciną, chemiją, mineralogiją ir kitus mokslus. Budizmas ypač daug dėmesio skyrė pomirtiniam gyvenimui bei metafiziniams klausimams, o konfucianizmas formavo visuomenės normas bei etiką.

Kulinarinės tradicijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Tolimųjų Rytų virtuvė

Kinijos kultūra sinosferoje reiškėsi ir buityje. Kulinarinis paveldas patyrė valgymo įrankių (valgymo lazdelių), panašių produktų (ryžių, sojos produktų) įtaką, paplito panašūs prieskoniai, padažai, stalo etiketas bei kulinarinė filosofija.