Sigita Gasparavičienė
Sigita Gasparavičienė (g. 1954 m. vasario 16 d. Tytuvėnuose) – Lietuvos architektūros istorikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1976 m. baigė istoriją Vilniaus universitete. 1976–1989 m. dirbo Lietuvos valstybės istorijos archyve, 1989–2002 m. Paminklų konservavimo institute (nuo 1992 m. Paminklų restauravimo institutas). 2002 m. įsteigė genealoginiu tyrimu bendrove „Archeonas“, jos vadovė.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrimo objektai: Linkuva, Rozalimas, Gėluvos dvaras, Skaraitiškės dvaras, Viduklės dvaras (visi trys Raseinių raj.), Kuršėnų dvaras, Paežerių dvaras (abu Šiaulių raj.), Abromiškių dvaras, Bistrampolio dvaras (Panevėžio raj.), Zalavo dvaras (Švenčionių raj.), Troškūnų bernardinų vienuolynas, Antalieptės karmelitų vienuolynas, Miroslavo marijonų vienuolynas, Laterano kanauninkų vienuolynas Vilniuje, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Vilniaus Šv. Jekaterinos cerkvė, Vilniaus Katedros aikštė ir Šventaragio skveras, Vingio parkas, senovės žydų kapines Olandų g., Vilniaus senamiesčių kvartalai, pastatai. Tiria ir bajorų palikuonių genealogiją.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sigita Gasparavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 445 psl.