Seradzas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Seradzas
lenk. Sieradz
   POL Sieradz COA.svg      POL Sieradz flag.svg   
Klasztor w Sieradzu.jpg
Miesto vienuolynas

Seradzas
51°36′00″ š. pl. 18°45′00″ r. ilg. / 51.60000°š. pl. 18.75000°r. ilg. / 51.60000; 18.75000 (Seradzas)Koordinatės: 51°36′00″ š. pl. 18°45′00″ r. ilg. / 51.60000°š. pl. 18.75000°r. ilg. / 51.60000; 18.75000 (Seradzas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Lodzės vaivadija
Apskritis: Seradzo apskritis
Įkūrimo data: 1247 (miesto teisės)
Gyventojų (2006): 44 045
Plotas: 51,22 km²
Tankumas (2006): 860 žm./km²
Pašto kodas: 98-200 iki 98-210
Tinklalapis: www.sieradz.eu/pl
Commons-logo.svg Vikiteka: SeradzasVikiteka

Seradzas (lenk. Sieradz, vok. Schieratz) – miestas vidurio Lenkijoje, Lodzės vaivadijoje, apie 60 km į pietvakarius nuo Lodzės, 140 km į šiaurės rytus nuo Vroclavo. Miestas įsikūręs prie Vartos upės. Administracinis apskrities (Powiat sieradzki) centras, turi apie 44 tūkst. gyv. Vystoma lengvoji pramonė (drabužių siuvimas ir mezgimas), žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo įmonės, malūnai, spirito varykla. Restauruotas senamiestis, bažnyčios traukia turistus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turgaus aikštė

Tai vienas seniausių miestų, įkurtas jau nuo XI a., miesto teises įgijęs 1247 m. Buvo viena iš mažųjų kunigaikštysčių istoriniame Didžiosios Lenkijos regione. Čia buvo karūnuoti trys lenkų monarchai. Karalius Kazimieras III Didysis pastatė pilį ginti Seradzui. Miestą puolė totoriai, bohemiečiai, kryžiuočių riteriai. Iki XVI a. buvo svarbiu prekybos centru, čia driekėsi Ispanijos ir Portugalijos pirklių maršrutai. XVII a. miesto ekonominę svarbą susilpnino karų su švedais padariniai, maras, gaisrai. XVIII a. mieste gyventojų sumažėjo iki 1,5 tūkst. žmonių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]