Senoji Babilono karalystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senoji Babilonijos karalystė | ||||
buvusi karalystė | ||||
| ||||
Sostinė | Babilonas | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
karaliai | ||||
1830—1817 | Sumuabumas | |||
1562—1531 | Samsu-Ditana | |||
Era | Senovė | |||
- Babilono įkūrimas | 1830 m. pr. m. e. m. | |||
- Užima kasitai | 1531 m. pr. m. e. m. | |||
Senoji Babilono karalystė, dar vadinama Pirmoji Babilono dinastija – sąlyginis pavadinimas, istorikų duodamas Artimųjų Rytų valstybei, egzistavusiai XIX–XVI a. pr. m. e. Jos branduolys buvo istorinis Akado (Babilonijos) regionas (vidurinė Mesopotamija dabartinio Irako teritorijoje), tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdė pietinę bei šiaurinę Mesopotamiją ir dalį Sirijos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senoji Babilonijos karalystė buvo viena iš daugelio amoritų valstybių, įkurtų Mesopotamijoje III–II tūkst. pr. m. e. sandūroje. Jos įkūrėjas buvo Sumuabumas. Jis užėmė nedidelę teritoriją prie Eufrato upės, kur buvo nedidelis provincijos miestelis Babilonas. Jo įpėdiniai pamažėle stiprino Babiloną, paversdami jį savo mažos valstybėlės sostine. Iki XVIII a. pr. m. e. pabaigos karalystė jau valdė aplinkinius miestus – Dilbatą, Siparą, Kišą ir Borsipą.
Atėjęs į valdžią karalius Hamurabis siekė paversti nereikšmingą valstybėlę galinga imperija, nugalėdamas savo svarbiausias priešes – kitas amoritų valstybėles. Pirmiausia jis nukariavo Larsą, taip įgydamas kontrolę didžiojoje dalyje senųjų Šumero miestų. Vėliau jis paėmė Ešnuną Tigro baseine, Asiriją ir galiausiai – Marį. Tokiu būdu jis praktiškai atkūrė III Ūro dinastijos valdytas teritorijas.
Hamurabio sūnus Samsuiluna nesugebėjo išlaikyti vieningos imperijos. Jam valdant pietinės žemės (Šumeras) paskelbė nepriklausomybę kaip Jūržemė, šiaurėje vėl atsiskyrė Asirija, o Elamo armijos nusiaubė miestą. Karalystė vėl susitraukė iki nedidelių teritorijų vidurinėje Mesopotamijoje ir nė vienam iš vėlesnių valdovų nepavyko jos išplėsti. Šie karaliai, tiesa, išlaikė Mario karalystės teritorijas.
XVI a. pr. m. e., valdant karaliui Samsuditana, Hetitų armija užpuolė Babiloną ir jį nusiaubė. Netrukus Babilone įsigalėjo kita svetimšalių dinastija – kasitai.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mesopotamijos istorija | |
Mesopotamijos priešistorė: | |
Ubeido k. > Ugarito k. | Hasunos k., Chalafo k. |
Šumeras | |
Akado imperija | |
Gutijai | Huritai |
III Ūro dinastija | |
Amoritai | |
Babilonija: | Asirija: |
Isinas, Larsa, Ešnuna, I, II din. | Senoji Asirija |
Kasitai (III din.) | Mitanija |
IV, V, VI, VII, E din. | Vidurinioji Asirija |
Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
Achemenidai > Seleukidai | |
Partai > Sasanidai | |
Irako istorija |
Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą. Naudojama vidutinė (prieš pasvirąjį brūkšnį) ir trumpoji chronologija:
- Sumuabumas 1830–1817;
- Sumulaelis 1817–1781;
- Sabiumas 1781–1767;
- Apil-Sinas 1767–1749;
- Sin-Mubalitas 1748–1729;
- Hamurabis 1792–1750 / 1728–1686;
- Samsuiluna 1750–1712 / 1686–1648;
- Abiešu 1712–1683 / 1648–1620;
- Amiditana 1683–1640 / 1620–1583;
- Amisaduka 1582–1562 / 1582–1562;
- Samsuditana 1626–1595 / 1562–1531.