Senigalija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senigalija
it. Città di Senigallia
Senigallia-misa01.jpg
Misos upė Senigalijoje

Senigalija
43°43′0″N 13°13′0″E / 43.71667°N 13.21667°E / 43.71667; 13.21667 (Senigalija)Koordinatės: 43°43′0″N 13°13′0″E / 43.71667°N 13.21667°E / 43.71667; 13.21667 (Senigalija)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Markė (Italija) Markė (Italija)
Provincija: Ankonos provincija
Meras: Maurizio Mangialardi
Gyventojų (2010): 45 027
Plotas: 115,77 km²
Tankumas (2010): 389 žm./km²
Altitudė: 5 m
Pašto kodas: 60019
Tel. kodas: 071
Tinklalapis: www.comune.senigallia.an.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Paulinas

Senigalija (it. Senigallia) yra Italijos miestas ir uostamiestis Markėje, Ankonos provincijoje, 25 km į šiaurę nuo Ankonos. Tai vienas žymiausių pajūrio kurortų regione, sutraukiantis turistus iš visos šalies ir Europos (ypač Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų). Uostas yra Misos upėje, kuri teka tarp Istrijos marmuro molų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senigaliją IV a. pr. m. e. įkūrė galų gentis senonai. Tai buvo pirma romėnų kolonija Adrijos pakrantėje. Romėnai čia apsistojo prieš 280 m. pr. m. e., kai nugalėjo senonus. Miesto pavadinimas yra tikriausiai senonų pavadinimo iškraipymas, o galija pridėta, kad nesumaišytų su Saena (Siena) Etruskijoje. Senigalija minima kalbant apie Metauro mūšį, kuriame romėnai nugalėjo Hanibalo brolį Hasdrubalą 207 m. pr. m. e. Gnėjus Pompėjus Didysis sugriovė miestą 82 m. pr. m. e. ir po to jis retai minimas.

Alarikui I sugriovus Senigaliją, ją atstatė bizantiečiai, bet ją sugriovė lombardai VIII a. ir saracėnai IX a.

Senigalijoje buvo rengiama viena didžiausių mugių Italijoje nuo XII a., kai Sergijus, Senigalijos grafas, iš Marselio grafo, sužadėtinės tėvo, gavo Marijos Magdalietės relikvijas. Mugėje lankydavosi Prancūzijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir ypač Levanto pirkliai.

Miestą taip nuniokojo gvelfų ir gibelinų kovos bei Guido I da Montefeltro žiaurumai, kad Dantė laikė Senigaliją sugriauto miesto pavyzdžiu. XV a. dėl miesto kovėsi Malatestos ir jų priešai. Sigismondo Pandolfo Malatesta Senigalijoje pastatė įtvirtinimus 1450-1455 m. Popiežius Pijus II atidavė Senigaliją sūnėnui Antonio Piccolomini, bet miestiečiai 1464 m. pasiskelbė popiežiaus Pauliaus II pavaldiniais ir Giacomo Piccolomini 1472 m. nepavyko užimti miesto. 1503 m. Cezaris Bordžija Senigalijoje nužudė daug neištikimų jo rėmėjų. Popiežius Sikstas IV atidavė miestą Della Rovere šeimai, kuri perdavė Senigaliją Lorencui Mediči 1516 m. Nuo 1624 m. Senigalija priklausė popiežiaus valstybei.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]