Gamtiniai ištekliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Statybininkų kaimelis prie Jamburgo dujų telkinio Sibire (1986 m.)

Gamtiniai ištekliai – natūralūs žmogaus aplinkos komponentai, kuriuos jis naudoja savo poreikių patenkinimui. Jiems priskiriama vertė susijusi su medžiagos/energijos paplitimu ir jos paklausa. Pvz., šiems ištekliams priskiriama saulės energija, oras, vanduo, dirvožemis, miškai, naudingosios iškasenos (pvz., nafta, metalų rūdos, durpės), kraštovaizdis, kt.

Gamtiniai ištekliai gali būti atsinaujinantys ir neatsinaujinantys.

Žemės gelmėse aptinkamos iškasenos ir kiti gamtiniai ištekliai dažnai lemia šalies vietą pasaulio ekonomikoje. Kai nesirūpinama alternatyvomis bei išteklių apsauga ir racionaliu naudojimu, ištekliai gali išsekti, o tai gali būti skurdo, neramumų ir karinių konfliktų priežastis.

Pastaraisiais metais dėl gamtinio kapitalo nykimo vis daugiau kalbama apie tvarios plėtros svarbą. Pvz., nepaliesti atogrąžų miškai pasižymi nepaprastai didele bioįvairove ir jų naikinimas reiškia nesugrąžinamus pasaulio genetinio gamtinio kapitalo nuostolius.

Gamtiniai ištekliai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai gamtiniai ištekliai – smėlis, molis, žvyras, taip pat yra apie 1,6 milijonų naftos, pietrytiniuose rajonuose – geležies rūda ir granitas.

Gamtinių išteklių prekių produkcija Lietuvoje (tonos, 2008 m.)[1]
Cementas 1075581
Molis ir statybiniai skalūnai 624470
Smulkus granitas 810000
Akmens skalda 6896987
Dolomitas 4752
Akmens miltai ir granulės 15538
Klintis 1625089
Durpės 537000
Nafta 127658
Smėlis ir žvyras 9469411
Kvarcinis smėlis 38300
Siera 73870
Sieros rūgštis 686

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]