Povilas Januševičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Povilas Januševičius
JanuševičiusPovilas.jpg
Gimė: 1866 m. gruodžio 29 d.
Rusija Biržai, Rusijos imperija
Mirė: 1948 m. gegužės 17 d. (81 metai)
Lietuva Kaunas
Tėvai: Magdalena ir Kazimieras Januševičiai
Veikla: Lietuvos kunigas, kalbininkas
Alma mater: Peterburgo dvasinė akademija
Commons-logo.svg Vikiteka: Povilas JanuševičiusVikiteka

Povilas Januševičius (1866 m. gruodžio 29 d. Biržai, Rusijos imperija – 1948 m. gegužės 17 d. Kaunas) – Lietuvos kunigas, kalbininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antras sūnus septynių vaikų miestiečių Magdalenos ir Kazimiero Januševičių šeimoje. Baigė Rygos gimnaziją. 1886 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigus 1890 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Linkuvą. 1894 m. savo lėšomis pradėjo studijas Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1898 m.

18981919 m. Kauno kunigų seminarijos lietuvių kalbos, homiletikos dėstytojas. Nuo 1918 m. Kauno vyskupijos cenzorius, oficiolas. 1919 m. senamiesčio Švč. Trejybės parapijinės bažnyčios klebonas, iki pat atsistatydinimo 1938 m. globojo našlaičius, stengėsi suteikti jiems tinkamą išsilavinimą. Jo iniciatyva arba jam dalyvaujant įkurtos Šv. Kazimiero draugija, Lietuvių katalikių moterų draugija, Vaikelio Jėzaus draugija, Šv. Zitos draugija. Iš klebono pareigų atsistatydino dėl to kad užkliuvo jo tolerancija lenkų kalbai ir parapijiečiams lenkams. Jam atsisakius išguiti lenkų kalbą iš savo parapijos apkaltintas prolenkiškumu.

Padėjo J. Jablonskiui redaguoti A. Juškos lietuvių kalbos žodyną. Išleido rašybos vadovėlių („Trįs lekcijos geram išsimokinimui puikjai rašyti“ 1900 m.) Sekdamas K. Jauniaus gramatika parašė vadovėlius „Naujas lietuviškas kalbamokslis“ 1903 m., „Senasis lietuviškas kalbomokslys“, „Santaika (sintaxis) lietuviškoje kalboje“, abu 1905 m. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Lietuvių laikraštis“, „Viltis“, „Vilniaus žinios“, „Draugija“ ir kt.) Daug prisidėjo redaguodamas pirmąjį moterų laikraštį „Lietuvaitė“ (1910–1914). Periodikoje iki pirmo pasaulinio karo daug rašęs apie verslumą, kooperaciją; realiame gyvenime buvo aktyvus vartotojų draugijų šalininkas. Parašė dienoraštį „Visokių atsitikimų sąrašas: 1895–1898“, išleistas 2004 m.[1]

Palaidotas Kauno arkikatedros šventoriuje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilma Žaltauskaitė, Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895–1898. Vilnius, 2004.
  • Vytautas Pruskus, „Prelatas – verslo ir amatų ugdytojas“, Katalikų pasaulis, 1995, Nr.5.
  • Ineza Juzefa Janonė, „Leiskite mažutėliams eiti pas mane“, Literatūra ir menas, 2008-01-18. www. culture. lt/lmenas/?st_id=12061

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Sabaliauskas. Povilas Januševičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 530 psl.