Salų koplyčia

55°48′43″š. pl. 25°22′08″r. ilg. / 55.811968°š. pl. 25.368836°r. ilg. / 55.811968; 25.368836

Salų koplyčia

Savivaldybė	Rokiškio rajonas
Gyvenvietė	Salos
Adresas	Kaštonų g. 11
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1781 m.

Salų dvaro sodybos komplekso koplyčia – koplyčia, stovinti Rokiškio rajono savivaldybėje, Kamajų seniūnijoje, Salų miestelyje, Salų bažnyčios šventoriuje. Koplyčia pastatyta prie šventoriaus mūrinės tvoros, beveik bažnyčios priekyje, ties jos šiaurės rytiniu kampu. Koplyčia priklauso Salų dvaro sodybos kompleksui, ji yra regioninis architektūros paminklas, 1976 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 23458).^[1] Šiuo metu koplyčia naudojama kaip ūkinis pastatas laikyti įvairiems daiktams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedidelę koplyčią Salų bažnyčios šventoriuje 1781 m. pastatė grafas Ignotas Morikonis ir pavadino Jėzaus Kristaus vardu.^[2] Dviejų altorių koplyčia buvo dengta šiaudiniu stogu, lubos įrengtos iš lentų, grindys sudėtos iš degtų plytų. 1888 m. kunigų Jono Rugilevičiaus bei Kušleikos rūpesčiu ir grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckos lėšomis buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ją su projektavo austrų architektas Georgas Verneris iš Tirolio. Šalia naujosios šventovės liko stovėti koplyčia.

Senųjų Salų gyventojų koplyčia buvo vadinama „lavonine“, nes čia buvo šarvojami mirusieji.^[2] Apie 2000 m. ant koplyčios užvirtęs medis smarkiai sudaužė jos stogą. Kunigas Jonas Skyrelis nutarė nenugriauti kaimo istoriją menančio statinio ir stogą suremontavo.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios statinys tradicinės architektūros, iš medinių rąstų, jo tūris - kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto, su trisiene apside. Stogas dvišlaitis, virš apsidės - trišlaitis. Stogo viršūnę vainikuoja geležinis kryžius su ornamentais. Koplyčia yra vienos patalpos su įėjimu iš vakarų pusės. Sienų fasadus paįvairina stačiakampės langų angos su segmentinės formos viršutine dalimi. Sienos ir viršutinis skydas apkalti vertikaliomis medinėmis lentomis su lentjuosčių antdėklais. Pamatas su akmens mūro cokoliu vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Įrengtos stačiakampės dvivėrės durys. Jos medinės, dvisluoksnės, su vienpusiu lentelių apkalimu, rombo ornamentu ir kalvio darbo vinimis. Viduje išlikę perimetru tapytos sienų juostos fragmentai. Yra medinės lentų grindys.