Salaveitai

Koordinatės: 54°48′55″š. pl. 20°49′52″r. ilg. / 54.8153267°š. pl. 20.8311081°r. ilg. / 54.8153267; 20.8311081 (Salaveitai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salaveitai
Jegorjevskojė

vok. Sellwethen
rus. Егорьевское
Salaveitai Jegorjevskojė
Salaveitai
Jegorjevskojė
54°48′55″š. pl. 20°49′52″r. ilg. / 54.8153267°š. pl. 20.8311081°r. ilg. / 54.8153267; 20.8311081 (Salaveitai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Gurjevsko rajonas
Pašto kodas 238323
Tel. kodas +7 40151
Tinklalapis gurievsk.gov39.ru

Salaveitai arba Jegorjevskojė (vok. Sellwethen, nuo 1945 m. rus. Зелльветен, nuo 1946 m. Егорьевское) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Gurjevsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrino kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas Salaveitai prūsiškos kilmės. 1395 m. minimi Saloweiten.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas.[4] 1931 m. prijungti Didieji Ermininkai (Groß Hermeninken). 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 7 d. Labguvos rajono (rus. Лабиауский район), vėliau Polesko rajono kaimas, nuo 1947 m. birželio 17 d. Polesko rajono, nuo 1947 m. liepos 25 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Gurjevsko rajono Dobrino apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Labguvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Labguvos rajonas TSRS
19461947 m. Dobrino apylinkė
Polesko rajonas
Kaliningrado sritis
19472008 m. Dobrino apylinkė
Gurjevsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Dobrino kaimo gyvenvietė
Gurjevsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6]
90 437 370


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]