Formali valdžios struktūra Sovietų Sąjungoje susidarė iš trijų pagrindinių šakų, kurios davė pradžią susikurti trims aukščiausiems postams.
Pirmasis pagal svarbumą buvo Auščiausiosios tarybos prezidiumopirmininko postas, neformaliai verčiant tai buvo Sovietų Sąjungos prezidentas. Teoriškai tai buvo aukščiausias postas, kadangi Aukščiausioji taryba buvo laikinas tarybų kongreso organas, kuris vėliau pagal TSRS konstituciją tapo aukščiausiu žmonių valdžios organu.
Vyriausybės galva buvo Sovietų Sąjungos premjeras. Lenino laikais tai buvo svarbiausias postas.
Praktikoje, lyderis arba SSRS komunistų partijos generalinis sekretorius užėmė visai kitą postą, kas paniojo Vakarus, nes nebuvo aišku, kas yra pagrindinis TSRS vadovas. Leninas, Stalinas ir Malenkovas labiau vadino save premjerais, o Chruščiovui, Brežnevui ir kitiems lyderiams labiau tiko prezidento postas (vadintas Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postu, o vėliau 1990 metais Sovietų Sąjungos prezidento postu).
↑ SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postas buvo pervadintas.
↑1990 metų kovo 15 dieną buvo sukurta Sovietų Sąjungos prezidento institucija. Nors SSRS Aukščiausiosios tarybos pirmininko postas išliko, šis nebeatliko valstybės vadovo funkcijų, o buvo tik parlamento pirmininkas.
SSRS komunistų partijos centrinio komiteto generalinio sekretoriaus postas buvo sukurtas 1922 m., tačiau šis postas netapo svarbiausiu iki, kol Stalinas susidorojo su Trockiu ir Kamenevu ir tapo Lenino įpėdiniu. Šitoks posto pavadinimas buvo neformalus nuo 1934 m. iki 1953 m., nes 17-asis komunistų partijos suvažiavimas oficialiai uždraudė naudoti tokį posto pavadinimą. Todėl nuo 1953 m. rugsėjo iki 1966 m. balandžio buvo tik Pirmojo sekretoriaus postas. Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postas atitiko šalies prezidento postą, o ministrų tarybos pirmininko ir liaudies komisarų tarybos pirmininko postai atitiko premjero, ministro pirmininko postą.