Rusiškių senosios kapinės

Koordinatės: 56°06′35″š. pl. 21°45′07″r. ilg. / 56.109749°š. pl. 21.751824°r. ilg. / 56.109749; 21.751824
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusiškių senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš vakarų pusės
Rusiškių senosios kapinės
Rusiškių senosios kapinės
Koordinatės
56°06′35″š. pl. 21°45′07″r. ilg. / 56.109749°š. pl. 21.751824°r. ilg. / 56.109749; 21.751824
Vieta Skuodo rajonas
Seniūnija Notėnų seniūnija
Plotas 0,02 ha
Naudotas XVII a.XX a. pr.
Žvalgytas 2015 m.

Rusiškių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais – neveikiančios kapinės pietinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Rusiškėse (Notėnų seniūnija), kelio  2704  SedaBarstyčiaiSalantai  kairėje pusėje.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos pakelėje, aukštumos šlaito terasoje. Netaisyklingo stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, apjuostos akmenų pylimo ir lapuočių medžių.

Viduryje ant akmenų mūro postamento stovi medinė koplytėlė, o į rytus nuo jos – monumentalus kryžius.

Teritorijos plotas – 0,02 ha.

Kapinių koplytėlė ir kryžius

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikė XVII a.XVIII a. pab., laidoti Rusiškių gyventojai, daugiausia maro aukos. Pradėjus mirusiuosius laidoti Mosėdžio parapijos kapines, kapeliuose XIX a.XX a. pr. retsykiais buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, užkrečiamų ligų epidemijų aukos.

Mirusiems atminti nuo seno stovi koplytėlė ir pora monumentalių kryžių, kurie nuolat atnaujinami. Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios skulptūra – kultūros vertybė.[1] Prie jos iki XX a. vidurio kasmet gyventojai rinkdavosi per gegužines pamaldas pagerbti mirusiųjų.

Pasakojama, kad seniau po vidurnakčio praeivius prie kapinių baidydavę, pasirodydavusios ugnelės.[2]

2015 m. kapines žvalgė Julius Kanarskas.

Saugotinas kultūros paveldo objektas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 744 (eil. Nr. 2515)
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, b. 20. – L. 147

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]