Rotavirusinė infekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rotavirusinė infekcija – ūmi virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti gastroenterito sindromu, trumpalaikiu karščiavimu.

Etiologija[taisyti | redaguoti kodą]

RNR turintis virusas, priklausantis Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Aptinkamas žmoguje ir dar 50 rūšių gyvūnų ir paukščių, bet ar nuo jų gali apsikrėsti žmogus, neaišku.

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kasmet pasaulyje serga apie 18 mln., Lietuvoje – 350 žmonių per metus, tačiau ne visi atvejai diagnozuojami.

Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis aktyvia ligos forma, ar viruso nešiotojas. Protrūkio metu nešiotojų išaiškinama 30-35 %. Daugiausia sukėlėjų išskiriama per pirmąsias 5 d., nebeišskiriama po 7-10 d. nuo ligos pradžios.

Užsikrėtimo būdai:

  • fekalinis - oralinis;
  • buitinis kontaktinis (žaislai, patalynė).

Perdavimo veiksniai – užkrėstas vanduo, užkrėstas maistas.

Sezoniškumas – sergama šaltuoju metų laiku (žiemą vaikų iki 2 m. sergamumas padidėja iki 60 %).

Imlumas visuotinis, bet daugiau serga vaikai nuo 9 mėn. iki 2 m. (besivystančiose šalyse 6-9 mėn.). 2–3 mėn. kūdikiai serga retai dėl transplacentinio pasyvaus imuniteto. Būna sporadiniai atvejai, t.p. epideminiai protrūkiai.

Klinika[taisyti | redaguoti kodą]

Inkubacinis periodas 1-3 d. Pradžia ūmi. Pasireiškia:

  • enterinė diarėja (viduriavimas) (100 %) 3-5 d. po 5-15 kartų per dieną, vandeningomis, gausiomis, gelsvos, gelsvai – žalsvos spalvos, putotomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais panašu į choleros diarėją. Būna noras tuštintis, po to palengvėja;
  • vėmimas (82 %);
  • karščiavimas (63 %) 37,5-38 ˚C, retai 39 ˚C (2-3 d.);
  • pykinimas, apetito sumažėjimas;
  • pilvo skausmai – nuolatiniai bambos srityje, retai – priepuoliniai;
  • burnos gleivinės katariniai reiškiniai (13 %) (raudonumas, patinimas, grūdėtumas). Kadangi rotavirusas dažnai būna kartu su adeno-, gripo virusais, tai gali būti ir ryškūs šių virusų sukeliami katariniai reiškinai;
  • sunkiais atvejais I-III laipsnio eksikozė (skysčių netekimas), traukuliai, sąmonės netekimas;
  • intoksikacija (vangumas, silpnumas, galvos skausmas);
  • nebūdinga: meningitiniai reiškiniai, bėrimas, padidėję limfmazgiai, blužnis ir kepenys;
  • eiga ciklinė – pakyla temperatūra ir atsiranda diarėja – pirmos 2-3 d., diarėjos trukmė – 3-5 d., ligos trukmė – 7-10 d.

Pavojingumas naujagimiams[taisyti | redaguoti kodą]

Rotavirusu gali užsikrėsti bet kas, tačiau didžiausias pavojus kyla kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų. Vyresniems vaikams ar suaugusiems užsikrėsti šia liga galimybė išlieka, tačiau yra nedidelė. Be to, net ir užsikrėtus šia liga, ji dažniausiai praeina be simptomų.

Didžiausia tikimybė vaikams užsikrėsti roto virusu – vaikų kolektyvuose, sauskelnių keitimo kambariuose, ligoninėje bei kitose viešose vietose.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Esmė – atstatyti prarastą skysčių kiekį rehidratuojant (Gastrolit, Rehidron, vanduo su druska), maitinimas lengai virškinamu maistu, kartais skiriama Smecta. Nevartoti antibiotikų. Liga paprastai praeina be sunkesnių padarinių.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Skiepijimas nuo rotaviruso[taisyti | redaguoti kodą]

Sukūrus vakcinas nuo rotaviruso ir pradėjus jas skiepyti vaikams, ženkliai sumažėjo hospitalizavimų bei skubių vizitų pas gydytojus. Šios vakcinos yra gerai toleruojamos, gali būti skiriamos su kitomis vakcinomis ir efektyviai apsaugo vaikus nuo sunkių rotaviruso formų. Rotaviruso vakcinos imituoja natūralią sąveiką tarp infekcijos ir paskiepytojo imuninės sistemos. Šie skiepai nesukelia reikšmingesnių klinikinių simptomų.

Vakcinos nuo rotaviruso gali būti sukurtos keliais būdais: a) išskiriant gyvus žmogaus rotavirusus, b) gyvus rotavirusus išskiriant iš gyvūnų, c) pergrupuojant gyvūnų gyvus rotavirusus, turinčius žmogaus rotavirusų komponentų, taip pat iš negyvų rotavirusų.

Gyvosios susilpnintos žmogaus rotaviruso vakcinos dauginasi paskiepyto žmogaus organizme ir sukuria natūralaus infekcinio proceso ir imuninės reakcijos imitaciją. Įskiepijus vakciną, organizme ima daugintis rotavirusai, tačiau sužadinta imuninė reakcija sustabdo šį procesą ir paskiepytas asmuo įgauna imuninę apsaugą. Nors kartais manoma, kad vakcinos apsaugo tik nuo vieno genotipo sukeliamų ligų, nes jų veiklioji medžiaga yra vienas žmogaus kilmės rotaviruso genotipas, toks požiūris nėra teisingas. Šio tipo vakcinos garantuoja ne tik homotipinę apsaugą (persirgus vieno genotipo sukeltu susirgimu susidaro tam tipui specifinis imunitetas), bet ir heterotipinę apsaugą (persirgus vieno genotipo sukeltu susirgimu susidaro imunitetas ir kitiems rotavirusų tipams), tad jos apsaugo nuo keleto visuomenėje cirkuliuojančių rotaviruso genotipų.

Žmogaus-galvijų rotavirusų vakcinoms priskiriama Landzhou vakcina, skiepijama Kinijoje. Jos veiklioji dalis – iš ėriukų išskirtas rotavirusas. Vykdomi tyrimai, kurių metu stengiamasi ir iš kitų gyvūnų išskirtų rotavirusų pagrindu sukurtas vakcinas, galinčias apsaugoti žmones. Kuriant šią vakciną remiamasi rotavirusų gebėjimu keistis genetine ir antigenine informacija. Šios vakcinos yra sukurtos ne žmogaus rotavirusų pagrindu, nesidaugina ir neišsiskiria iš paskiepytojo organizmo. Tokiose vakcinose yra keletas gyvūnų kilmės rotavirusų ir jos veikia kaip negyvosios vakcinos.

Lietuvoje yra užregistruotos dvi rotaviruso profilaktikai skirtos geriamosios vakcinos: gyva susilpninta žmogaus rotaviruso vakcina ir gyva žmogaus-galvijų rotavirusų vakcina. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad abi vakcinos yra efektyvios, gerai toleruojamos, gali būti skiriamos su kitomis kūdikiams skirtomis vakcinomis ir saugios skiepyti vaikus nuo šešių savaičių.

Rotarix[taisyti | redaguoti kodą]

Viena iš šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, užregistruotų gyvųjų susilpnintų vakcinų. Vakcina yra geriamoji, skiepijama per burną.

Vakciną sudaro dvi dozės. Pirmoji turėtų būti skiepijama 6-14 savaičių kūdikiams, antroji – 14 – 24 savaičių kūdikiams. Tarp dozių būtina padaryti mėnesio pertrauką, paskutinis skiepas turi būti atliktas iki kūdikiui sukanka 24 savaitės.

Tyrimai patvirtina, kad vakcina beveik 100 proc. apsaugo vaikus nuo sunkaus rotavirusinio gastroenterito (citata), ir iki 79 proc. nuo bet kokio rotavirusinio gastroenterito. Vakcina gerai toleruojama ir gali būti skiepijama su kitomis vakcinomis, įskaitant konjuguotą meningokoko C vakciną.

Vakcinų nuo rotaviruso sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šiuo metu užregistruotos vakcinos: Rotarix, Rotateq, LLR (Kinijoje)
  • Šiuo metu tiriamos vakcinos: I321, RV3, PRV-TV
  • Nutraukta registracija: Rotashield (1998-1999 JAV)
  • Licencijuota klinikiniams tyrimams: NIH UK

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vytautas Usonis (2010). Vakcinos ir skiepijimas. Homo Liber, Vilnius
  • Pediatric Rotavirus European Committee P (2006). The pediatric burden of rotavirus disease in Europe. Epidemiol Infect; 134(5):908-916