Gastroenteritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gastroenteritas

Gastroenteritą sukelią virusai: A = rotavirusas, B = adenovirusas, C = norovirusas ir D = astrovirusas. Visos viruso dalelės padidintos 150 000 kartų dėl paprastesnio palyginimo.
ICD-10A02.0, A08, A09, J10.8, J11.8, K52
ICD-9008.8 009.0, 009.1, 558

Gastroenteritas, dar žinomas kaip infekcinė diarėja, – virškinamojo trakto (skrandžio ir plonojo žarnyno) gleivinės uždegimas. Dažniausi simptomai – viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai. Taip pat galimi simptomai – karščiavimas, silpnumas, dehidratacija.[1] Paprastai trunka iki dviejų savaičių.

Gastroenteritą dažniausiai sukelia virusai.[2] Kai kuriais atvejais šią ligą gali sukelti ir bakterijos, parazitai ir grybai.[2] Vaikams dažniausias ligos sukėlėjas yra rotovirusas, suaugusiems – norovirusas ir Campylobacter. Liga galima užsikrėsti valgant netinkamai apdorotą maistą, geriant užterštą vandenį ar per kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Ligos gydymas paprastai toks pats ir be tikslios diagnozės, tad tyrimosi paprastai nereikia.[3] Virusinės žarnyno infekcijos užkrečiamos, plinta per nešvarias rankas, tačiau galima užsikrėsti ir oro lašeliniu būdu.[4]

Gastroenterito prevencija – rankų plovimas naudojant muilą, švaraus vandens gėrimas, tinkamas žmogaus išmatų šalinimas ir kūdikių žindymas, o ne maitinimas kūdikių mišinėliais.[3] Vaikams rekomenduojama rotavirusinė vakcina.[3]Gydantis svarbu gauti daug skysčių.[3] Esant lengviems ir vidutiniams atvejams, šis punktas gali būti pasiekiamas vartojant geriamas substancijas (susidedančias iš vandens, druskų ir cukraus).[3] Krūtimi maitinamiems kūdikiams rekomenduojamas tolesnis maitinimas krūtimi.[3] Esant sunkesniems ligos atvejams gali būti reikalingas maitinimas intraveniniu (ląšelininiu) būdu[3] ar per nasogastrinį vamzdelį.[5] Vaikams rekomenduojami cinko papildai.[3] Paprastai apsieinama be antibiotikų[6], išskyrus atvejus, kai sergantysis yra vaikas ir jam pasireiškia karščiavimas bei viduriavimas su krauju.

2015 m. daugiau 2 milijardai gastroenterito atvejų pasauliniu mastu pareikalavo 1,3 mln. gyvybių.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ferri's Clinical Advisor 2015: 5 Books in 1. Elsevier Health Sciences. 2014. p. 479. ISBN 9780323084307. Suarchyvuota iš originalo 2017-09-08.
  2. 2,0 2,1 A. Helms, Richard (2006). Textbook of therapeutics : drug and disease management (8. leid.). Philadelphia, Pa. [u.a.]: Lippincott Williams & Wilkins. p. 2003. ISBN 9780781757348. Suarchyvuota iš originalo 2017-09-08.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Ciccarelli, S; Stolfi, I; Caramia, G (29 October 2013). „Management strategies in the treatment of neonatal and pediatric gastroenteritis“. Infection and Drug Resistance. 6: 133–61. doi:10.2147/IDR.S12718. PMC 3815002. PMID 24194646.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  4. Gastroenteritas, ką būtina žinoti?
  5. Webb, A; Starr, M (2005 m. balandžio mėn.). „Acute gastroenteritis in children“. Australian Family Physician. 34 (4): 227–31. PMID 15861741.
  6. Zollner-Schwetz, I; Krause, R (2015 m. rugpjūčio mėn.). „Therapy of acute gastroenteritis: role of antibiotics“. Clinical Microbiology and Infection. 21 (8): 744–9. doi:10.1016/j.cmi.2015.03.002. PMID 25769427.
  7. GBD 2015 Disease and Injury Incidence and Prevalence, Collaborators. (8 October 2016). „Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 310 diseases and injuries, 1990–2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet. 388 (10053): 1545–1602. doi:10.1016/S0140-6736(16)31678-6. PMC 5055577. PMID 27733282. {{cite journal}}: |first1= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]