Rokiškio Kalvarijos

Koordinatės: 55°58′22″š. pl. 25°34′24″r. ilg. / 55.972819°š. pl. 25.573414°r. ilg. / 55.972819; 25.573414
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°58′22″š. pl. 25°34′24″r. ilg. / 55.972819°š. pl. 25.573414°r. ilg. / 55.972819; 25.573414

Rokiškio Kalvarijos
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Rokiškio
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Rokiškis
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta XIX a.
Stilius neogotika, istorizmas
Viena iš dviejų šoninių koplytėlių kapinėse Laukupio g.

Rokiškio Kalvarijos – sakralinių statinių kompleksas Rokiškyje, vienas iš Kryžiaus kelio kompleksų Lietuvoje. Pradėtas statyti XIX a. antroje pusėje, bet nebaigtas įrengti, o laikui bėgant apleistas. Kai kurių šaltinių duomenimis, 14 stočių Kryžiaus kelias buvo pastatytas.

Rokiškio Kalvarijos yra regioninis architektūrinis ir sakralinis paminklas, 1993 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 16049).[1]

Etnologas dr. Alfonsas Motuzas mini tris Rokiškio Kalvarijų atsiradimo versijas. Pirmoji versija, kad tai grafo Reinholdo Tyzenhauzo atgailos ženklas už jo giminės (ypač Antano) padarytas negeroves; antroji – vietinės bendruomenės bei grafo Reinholdo Tyzenhauzo iniciatyva tęsti carinės valdžios nutrauktą kaimyninio Skapiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos tradiciją, kurios mecenatu buvo giminaitis Ignotas Tyzenhauzas; trečioji – tai vieno iš pirmųjų Kalvarijų kulto Lietuvoje pradininkų – Vilniaus (Verkių) Tyzenhauzų giminės Lietuvoje dvasininko Jono Gotardo Tyzenhauzo įamžinimas.

Kalvarijų objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laukupio gatvėje esančių kapinių koplyčia pastatyta anksčiau stovėjusios medinės vietoje. Joje yra įrengtas neogotikinis ąžuolinis altorius. Šių kapinių koplytėlės priklausė Rokiškio Kalvarijai. Tai pačiai kuriamai Kalvarijai priklausė koplytėlė ir gretimoje Sodų gatvėje, taip pat koplyčia ir dvi koplytėlės mitologija apgaubtame Velniakalnio priemiestyje (į vakarus nuo V. Lašo gatvės, ties miesto riboženkliu; teritorijos plotas 6,46 ha). Rokiškio Kalvarija nebuvo užbaigta. 1886 m. Rokiškio bažnyčios inventoriuje yra paminėtos už miesto stovinčios Kalvarijos koplyčios.

Rokiškio Kalvarijoms priskiriami septyni statiniai:

  • Rokiškio kapinių statinių kompleksui Laukupio gatvėje priklausantys statiniai (unik. kodas 31864):[2]
    • Kalvarijos koplyčia (unik. kodas 31865)[3]
    • Kalvarijos pirma koplytėlė (unik. kodas 31866)[4]
    • Kalvarijos antra koplytėlė (unik. kodas 31867)[5]
  • Koplytėlė Sodų gatvėje
  • Rokiškio Kalvarijos statinių kompleksui priklausantys statiniai Velniakalnyje:
    • Kalvarijos koplyčia (unik. kodas 32392)[6]
    • Kalvarijos pirma koplytėlė (unik. kodas 32393)[7]
    • Kalvarijos antra koplytėlė (unik. kodas 32399)[8]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. antroje pusėje Rokiškyje suplanuota pastatyti Kalvariją, tačiau pastačius dalį koplytėlių, darbai buvo sustabdyti. Dar 1886 m. buvo rašoma, jog koplytėlės jau apleistos, griūva. Greičiausiai, sutrukdė caro valdžios draudimai, sekę po 1863 m. sukilimo. Kalvarija liko neužbaigta, o vėliau kai kurie pastatai nugriauti. Tarpukariu dalis koplytėlių suremontuota.

Tarpukariu nesiimta atkurti Kryžiaus kelią, sutaisyti ir užbaigti jo stotis, todėl koplytėlės buvo apleistos. Net ir didesnioji Velniakalnio koplyčia buvo visiškai apleista iki 1940 m., kai joje buvo įrengtas Lurdo altorius. Šios koplyčios paskirtis buvo pakeista: iš Kalvarijos stoties virto atskira koplyčia. Kadangi Kalvarijų neatkūrė, tai griūvančios koplytėlės buvo nereikalingos, todėl buvo galima ir nugriauti, matyt, ypač esančias mieste prie namų. Sovietmečiu Velniakalnyje buvo įrengtos moto/auto kroso trasos.[9]

Kalvarijų tvarkymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Velniakalnyje senųjų Kalvarijų aplinka pradėta tvarkyti 2013 m. Dviejų metrų pločio skalda grįstas pėsčiųjų takas sujungė tris iki šių dienų išlikusias koplytėles. Prie koplytėlių planuojama įrengti nedideles apžvalgos aikšteles. Teritorija tvarkoma Rokiškio miesto Velykalnio bendruomenės iniciatyva. Naujasis takas susilieja su senaisiais, vedančiais palei didįjį tvenkinį, teniso aikšteles ir pliažo tinklinio kortus. Takui apšviesti paklotas kabelis, įrengti šviestuvai.

Senųjų kapinių koplyčia bei abi koplytėlės yra sutvarkytos rokiškėnų visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ iniciatyva: suremontuoti jų stogeliai, atnaujinti ištrupėję pamatai, įstiklinti langai.[10]

Tyrinėjimai apie Kalvarijų pastatymą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurių istorikų teigimu, Rokiškyje buvęs 14 stočių Kryžių kelias veikė iki 1914 m.[11]

Kryžiaus kelio stočių koplyčių statybos pradžia sietina su naujos Rokiškio bažnyčios statyba, kai už dalyvavimą 18631864 m. sukilime per baudžiamąsias caro žandarų operacijas sudegė senosios medinės bažnyčios pastatas. Žinoma, kad 1864 m. rokiškėnai meldėsi 1851 m. statytoje kapų koplyčioje, kuri netrukus tapo viena Rokiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio stočių. Į šio Kryžiaus kelio steigimą įsirašė ir Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, kuris kartu su Rokiškio grafu Reinholdu Tyzenhauzu 1866 m. gavo caro administracijos leidimą statyti naują bažnyčią, o kartu užbaigė ir 1864 m. pradėtą Kalvarijų Kryžiaus kelio statybą, kurios apvaikščiojimo praktika, anot istorikės Onos Mackevičienės, iki 1914 m. tikrai vyko. Ji tai patvirtina remdamasi Rokiškio bažnyčios archyve rastu 1914 m. vasario 22 d. architekto S. Levonevskio parengtu (nubraižytu) Rokiškio kalvarijų 14 stočių Kryžiaus kelio koplytėlių išdėstymo planu. Šių Kalvarijų apvaikščiojimą iki Pirmojo pasaulinio karo po miestelį ir jo apylinkes iki paskutinės koplyčios Velniakalnyje per Sekmines liudija spausdintinė medžiaga, vietos kunigų prisiminimai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalvarijos koplyčių architektūrai būdinga istorizmo ir neogotikos stilistika. Įrengti lauko akmenų mūro pamatai, riedulių ir skaldytų lauko akmenų bei raudonų plytų mūro su akmens skaldos užpildu sienos, raudonų plytų mūro skliautiniai perdenginiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.