Ringarikė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Rytų Norvegijos regionas:
Ringarike
Šalis Norvegija (rytų Biuskeriudas)
Tautos norvegai
Miestai Hionefosas
Regionas Oplandenės žemėlapyje

Ringarikė (norv. Ringarike) arba Hringarikė (senovės skandinavų kalba: Hringaríki) – istorinis-geografinis regionas Norvegijoje, Rytų Norvegijos aukštumų dalyje (Oplandenėje). Apima dabartinės Norvegijos apskrities Biuskeriudo rytinę dalį. Didžiausia gyvenvietė – Hionefosas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biuskeriudo savivaldybės

Regionas išsidėstęs krašto gilumoje, į šiaurės vakarus nuo Vingulmarko. Manoma, kad pavadinimas galėjo kilti nuo senovės germanų genties hringirų.

Į rytus nuo jo yra Raumarikė. Šiaurės rytuose driekiasi Hedalandas, šiaurėje - Landas, šiaurės vakaruose yra Valdresas ir Halingdalis, pietvakariuose - Numedalis. Regionui būdingos derlingos žemumos. Į čia iš aukštumų suteka Norvegijos upės Halingdalis, Begna ir Etna, ir sudaro didžiulį Tyrio ežerą.

Ringarikė apima šias savivaldybes: Ringerikės savivaldybė, Holės savivaldybė, Modumo savivaldybė, Sigdalis, Kriodsheradas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ringarikė buvo laikoma vienu ių senovės Norvegijos kultūrinių centrų. Apie VII a. čia susiformavo atskira Hringarikės karalystė, kurią, pasak legendų, valdė mitinė dinastija Daglingai, kilusi iš Dago. Jo palikuonys buvo Olis, Dagas, Oleifas, Hringas, Olavas, Helgis ir kt. Kitos legendos teigė, kad Hringas buvo iš Romerikės karaliaus Raumo sūnų. Iš jo ir kildinamas šalies pavadinimas.

Vienas vėlyvųjų Daglingų buvo Sigurdas Hjortas. Jis turėjo dukterį Ragnhildą, kuri ištekėjo už Inglingo Halfdano Juodojo (Vestfoldo ir Raumarikės karaliaus), ir pagimdė Haraldą Gražiaplaukį. Pastarasis XI a. II pusėje suvienijo didžiąją dalį Norvegijos, įskaitant Ringarikę. Kuomet jis padalino karalystę savo sūnums, Ringarikė atiteko Halfdanui Halegui. Vėliau valdė visa eilė jarlų. Vienas paskutiniųjų tarp jų buvo Haraldo proanūkis Sigurdas Syras (mirė 1018 m.).

Norvegijoje XI a. į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, visos karalystės buvo panaikintos. Ringarikės karalystės teritorijos buvo priskirtos Hadafilkės apskričiai. 1308 m. sukūrus lėnus, regionas priskirtas Akešhiuso lėnui (nuo 1662 m. - amtui).

Žinomi konungai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]