Romerikė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rytų Norvegijos regionas:
Romarike
Glomma meets tributary Vorma.JPG
Šalis: Norvegija (rytų Akešhiusas)
Tautos: norvegai
Miestai: Eidsvolis
Kart over Oplandene.png
Regionas Oplandenės žemėlapyje

Romerikė (norv. Romerike) arba Raumarikė (senovės skandinavų kalba: Raumaríki) – istorinis-geografinis regionas Norvegijoje, Rytų Norvegijos aukštumų dalyje (Oplandenėje). Apima dabartinės Norvegijos apskrities Akešhiuso rytinę dalį. Didžiausia gyvenvietė – Eidsvolis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštutinė ir Žemutinė Romerikės dabartiniame Akešhiuse

Regionas išsidėstęs krašto gilumoje, į šiaurės rytus nuo Vingulmarko. Jordanas mini senovinę gentį raumarici, kurie galėjo duoti pavadinimą šaliai. Beovulfas mini vietos gentis Reamas.

Į vakarus nuo jo yra Ringarikė. Šiaurės rytuose driekiasi Hedalandas ir Hedmarkas, šiaurėje - Esterdalis, rytuose - Sulioris, už jo - Vermlandas. Regionu teka didžiausia Norvegijoje upė - Gloma, ir regionas apima jos vidurupį. Taip pat apima pietinę Mjosos ežero dalį.

Romarikė dalinama į dvi dalis:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Romerikė buvo laikoma vienu ių senovės Norvegijos kultūrinių centrų. Legendos teigė, kad šią šalį paveldėjo vienas iš trujųs Noro sūnų Raumas Senasis. Iš jo savo ruožtu kilo atskirų Norvegijos sričių valdovai: Gudbrandas gavo Gudbrandsdalį, Alfas Senasis - Ranrikę, Jotunbjornas - Rumsdalį, Hiodas - Hadelandą, Hringas - Ringerikę ir t. t.

Gudriodas paveldėjo iš Raumo Romerikę, jo sūnus buvo Eisteinas. Apie VII a. čia susiformavo atskira Raumarikės karalystė. Joje iš senosios dinastijos valdžią paveržė Inglingų dinastija. Pasak legendų, Inglingai buvo kilę iš Švedijos (Svealando). Svealando karaliaus Ingjaldo III sūnus Olavas Medkirtys užvaldė Vermlandą ir per žmoną paveldėjo Soliorą. Pastarajame užaugęs jo sūnus Halfdanas Baltieji Kaulai nukariavo dideles sritis: pirmiausia Romerikę, vėliau Toteną, Hadelandą, Hedmarkeną, o mirus broliui Ingjaldui paveldėjo Vermlandą.

Kadangi nuo VIII a. Romerikės karaliai Inglingai taip pat valdė ir Vestfoldą pajūryje, kur persikėlė politinis ir ekonominis Inglingų dinastijos centras, Romerikė prarado savo pirminę reikšmę. Po Halfdano Švelniojo mirties valdos padalintos tarp sūnų: Vestfoldą gavo Gudriodas Medžiotojas, o Romerikę - Sigtrygas Eisteisonas. Tačiau IX a. Romerikę vėl prijungė Gudriodo sūnus Halfdanas Juodasis.

Ladės Eriko valdoma Romerikė apie 1000 m.

Mirus Halfdanui, vietos gyventojai pasidavė Švedijos karaliui Erikui Anundsonui, tačiau Vestfoldo karalius Haraldas Gražiaplaukis suvienijo didžiąją dalį Norvegijos, įskaitant Romerikę. Apie 976 m. Norvegijoje įsigalėjus Danijos karaliui Haraldui Mėlyndančiui, Ranrikė atiduota valdyti Ladės jarlams (Eirikui).

Norvegijoje XI a. į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, visos karalystės buvo panaikintos ir čia sukurta Raumarikės apskritis (Raumafylke), kurios atstovai rinkdavosi Eidsivatinge. Iš pradžių susirinkimų vieta buvo Vangas, o nuo XI a. - Eidsvoldas. Nuo XII a. perėjus į syssel sistemą, Romerikėje sukurta Romerikės apygarda. 1308 m. sukūrus lėnus, regionas priskirtas Akešhiuso lėnui (nuo 1662 m. - amtui).

Žinomi konungai[taisyti | redaguoti kodą]