Raudonoji skruzdėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Formica sanguinea

Raudonoji skruzdėlė iš arti
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Plėviasparniai
( Hymenoptera)
Pobūris: Smaugtapilviai
( Apocrita)
Antšeimis: Vapsviniai
( Vespoidea)
Šeima: Skruzdėlės
( Formicidae)
Gentis: Formica
( Formica)
Rūšis: Raudonoji skruzdėlė
( Formica sanguinea)

Raudonoji skruzdėlė (Formica sanguinea) – vidutinio dydžio skruzdėlė, apie 7 mm ilgio, iš Formicinae pošeimio. Priklauso vergvaldžių ir socialinių parazitų grupei tarp skruzdėlių.

Socialiniai parazitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skruzdėlė vergvaldė.

Raudonoji skruzdėlė savo išore labai panaši į rudąją miško skruzdėlę. Galva ir krūtinė raudoni, pilvelis tamsiai rudas. Pagal gyvenimo būdą nuo rudųjų šios skruzdėlės labai skiriasi. Raudonosios skruzdėlės yra vergvaldės, kurios pavergia kitas gentaines: tamsiarudes miško skruzdėles (Formica fusca), Formica cinerea ir kt.

Raudonosios skruzdėlės įprastų skruzdėlynų nestato. Lizdai būna įrengti po akmenimis, senuose kelmuose. Paprastai svetimų skruzdėlių lizdą užpuola, kai tik žvalgai jį aptinka. Darniomis gretomis nužygiavusios iki aukų buveinės, jos žudo priešą, grobia kokonus ir tempia į savo lizdą. Išsiritusios vergės atlieka darbininkių vaidmenį. Savas darbininkes gali turėti ir pačios raudonosios skruzdėlės, kurios kartu dirba su vergėmis. Literatūroje aprašomi atvejai, kai šių skruzdėlių kolonija gyvena be vergių, darbus nudirbdama savo jėgomis [1].

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudonosios skruzdėlės plačiai paplitusios Centrinėje ir Šiaurės Europoje, Rusijoje, Japonijoje, Kinijoje, Korėjos pusiasalyje.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios skruzdėlės priskiriamos grupei rudųjų miško skruzdėlių, tarp kurių:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]