Skruzdėlių kolonija

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Didžiulis skruzdėlynas Zambijoje

Skruzdėlių kolonija – tai skruzdėlių, pasižyminčių ryškiu polimorfizmu bendruomeninių vabzdžių, sudėtingas socialinis darinys su darbo pasiskirstymu ir komunikacijos sistemomis. Kolonijoje individai turi visas sąlygas savitam gyvenimui, mitybai ir veisimuisi.

Kolonijos biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendruomenėse gyvenančios skruzdėlės klesti dėl kastų sistemos – visi kolonijos nariai tiksliai pasidalina pareigomis. Koloniją stato, plečia ir prižiūri darbininkės. Skruzdėlės kareiviai yra didesnės darbininkių kopijos. Medžiagas skruzdėlynui statyti, maistą gabena darbininkės. Kiaušinėlius padeda viena, kartais kelios motinėlės – stambiausios savo dydžiu skruzdėlės. Yra žinomas motinėlių sugyvenimą nulemiantis tam tikras genas. Kiaušinėliai dedami tam, kad galėtų išauginti besparnes ir sterilias darbininkes. Iš neapvaisintų kiaušinėlių vystosi trumpai gyvenantys vyriškos lyties individai tranai, teatliekantys poravimosi funkciją, iš apvaisintų – motinėlės, taip pat individai iš darbininkių kastų. Išskridusių motinėlių išgyvenimo tikimybė maža, naują skruzdėlyną pavyksta pradėti nedaugeliui. Pradėjusi kurti savo šeimą, motinėlė sparnus praranda. Likusios be motinėlės, darbininkės įgyja savybę dėti neapvaisintus kiaušinėlius. Darbininkės gali gyventi keletą, o motinėlė – apie 20–30 metų, vidutiniškai apie šimtą kartų ilgiau nei pavieniui gyvenantys panašaus dydžio vabzdžiai.

Skruzdėlynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipiškas vidutinių platumų miško skruzdėlynas
Dirbtinai sukurtas skruzdėlynas

Vienų rūšių skruzdėlių kolonijos gyvenamoji vieta gali sutilpti į gilę (Leptothorax, Temnothorax), kitų – į dvimetrinius kupolus (miško skruzdėlės Formica). Skruzdėlynai įrengiami žemėje, medžių kelmuose, kamienų drevėse, panaudojant įvairias medžiagas: žemės grumstelius, augmenijos liekanas (šakelių nuolaužas, lapus, spyglius). Požeminė buveinių dalis su daugybe išraustų takų, ertmių siekia kelis metrus į gylį. Čia tam tikrose vietose įrengiamos įvairios „patalpos“, skirtos lervų auginimui, maistui laikyti, veisimuisi.

Atskirais atvejais kolonijos įsirengia ypatingai didelius skruzdėlynus, juose įsikuria „superkolonijos“. Viena iš tokių – Išikaryje, Hokaido saloje (Japonija) įsikūrusi kolonija užima 2,7 km² plotą su 306 mln. skruzdėlių ir 1 mln. motinėlių, gyvenančių 45 tūkst. lizdų.

Skruzdėlių tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skruzdėlių kolonijos gali būti dirbtinai įveisiamos vykdyti moksliniams tyrimams laboratorinėmis sąlygomis. Tam tikslui įkurdinamos skruzdėlių „fermos“ specialiai įrengtuose formikariumuose.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Higashi, S. and K. Yamauchi. Influence of a Supercolonial Ant Formica (Formica) yessensis Forel on the Distribution of Other Ants in Ishikari Coast. Japanese Journal of Ecology, Nr.29, 1997 m., 257–264 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.