Ramutė Aleksandra Jasudytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ramutė Aleksandra Jasudytė (1930 m. lapkričio 30 d. Kaune – 2021 m. spalio 7 d. Švenčionyse) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sesuo Giedrė Konstancija Jasudytė. 1951 m. baigė Utenos mergaičių vidurinę mokyklą, 19521958 studijavo Vilniaus dailės institute, mokytojai Sofija Veiverytė, Juozas Balčikonis. 19571970 m. fabriko „Audėjas“ dailininkė, 19701972 m. Lietuvos kino studijos kostiumų dailininkė. Nuo 1972 m. pradėjo savarankišką kūrybinį darbą.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuaudė teminių, ornamentinių gobelenų („Lietuvaitės“ 1968 m., „Laivai“ 1970 m., Gūnia I, II, 19871988 m., „Laisvi“ 1990 m., „Netikėtumas“ 1993 m., „Budėjimas“ 19961997 m., „Atmintis I, II“ 1995 m., 2003 m., „Godos“ 20012002 m., „Atsisveikinimas“ 20032005 m. Sukūrė gobelenų interjerams: ciklą „Broleliai“, „Gulbelė“, „Sesulės“ 19721977 m., Vilniaus universitetas, „Ruduo I Žinia“ 19781979 m., TASS rūmuose Maskvoje.[2]

Lygaus klasikinio gobeleno plonais siūlais kūrėja. Mėgstamiausia medžiaga – nedažyta pilka arba įvairiais atspalviais tonuota naminė vilna. Reikšmingiausi dailininkės kūriniai yra monumentalūs dekoratyviniai gobelenai visuomeniniams interjerams, jiems būdingas asociatyvus temos traktavimas, siužetiškumas, monochrominis koloritas, muzikalus ritmingumas, asimetrinė šviesokaita. Lietuvos dailiosios tekstilės fone R. Jasudytės kūryba išsiskiria originaliu poetiniu temos perteikimu; ji liaudiška paprastomis formonis, santūriais spalviniais deriniais.[3]

Nuo 1958 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Čilėje, JAV, Italijoje. Personalines parodas surengė Vilniuje (1981 m.), Kaune (1981 m.), Norvegijoje (1991 m.). Kūrinių yra visuomeniniuose interjeruose Vilniuje ir Maskvoje, jų turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Giedrė Konstancija Jasudytė. Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2008-04-16 iš Wayback Machine projekto.
  2. Nijolė ŽilinskienėRamutė Aleksandra Jasudytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 586 psl.
  3. Nijolė Žilinskienė. Giedrė Konstancija Jasudytė. Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė