Ramūnas Čeponis
| Ramūnas Čeponis | |
|---|---|
| Gimė | 1958 m. kovo 24 d. Vilnius |
| Tėvai | Jonas Čeponis |
| Veikla | tapytojas, grafikas |
| Alma mater | Lietuvos dailės institutas |
Ramūnas Čeponis (g. 1958 m. kovo 24 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, grafikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Jonas Čeponis. 1982 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokėsi pas J. Čeponį, A. Šaltenį, A. Andrijauską, A. Švėgždą.
1982–1984 m. dirbo Panevėžio vaikų dailės mokykloje, 1998–2004 m. – leidykloje „Vaga“.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu (1983–1989 m.) tapė meditatyviniu realistiniu stiliumi, vėliau paveiktas Tolimųjų Rytų spontaniškos dailės ir kaligrafijos atsisakė daiktiškumo, nutapė didelio formato abstrakčių paveikslų ir jų ciklų („Balti judesiai juodame lauke“, „12 langų“, „Tapyba X“), Nuo 1989 m. pradėjo dirbti grafikos srityje, sukūrė estampų ciklus „Mąstymai su kryžiumi“ (1989 m.), „Nurimę žodžiai“ (1993 m.), „Vertikalė“ (2000 m.). Jo kūrybai būdinga aukšta plastinė kultūra, ypatingas stiliaus glaustumas ir meditacinis pobūdis.
Sukūrė scenovaizdžių režisierius A. Čeredejevaitės spektakliams Jaunimo (Karalaitis amato mokėsi, 1993 m.) ir „Lėlės“ teatre (Gyvatės lėmimas, 1996 m.) Vilniuje. Kuruoja parodas. Nuo 1983 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Laosas, Prancūzija, JAV, Rusija, Argentina). Individualios parodos: Vilnius – 1989 m., 1990 m., 1993–1996 m., 2000 m., 2002 m., 2004 m., 2008 m., Klaipėda – 1993 m., 2004 m., Panevėžys – 1983 m., 2005 m., 2007 m., Magdeburgas – 1994 m.), Ryga – 2009 m. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[1]
Iliustravo ir apipavidalino knygas:
- Raineris Marija Rilkė. Valandų knyga 1994 m.
- Andrė Chedidas. Nefertitė, 1999 m.
- Pirmasis Lietuvos statutas, 2000 m.
- Kornelijus Platelis. Atoslūgio juosta, 2000 m.
- Džordžas Vazaris. Žymiausių tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimai, 2000 m.
- Antanas Andrijauskas. Tradicinė japonų estetika ir menas, 2001 m.
- Judita Liuis Herman. Trauma ir išgijimas, 2006 m.
- Poezijos pavasaris: 2007 m., 2008 m., 2009 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antanas Andrijauskas. Ramūnas Čeponis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 725 psl.