Radonica
Radonica (rus. Радоница – džiaugsmo diena, blrs. Радунiца, ukr. Проводи) – Rusijos stačiatikių bažnyčioje mirusiųjų atminimo diena, švenčiama antrąjį antradienį po stačiatikių Velykų arba, kai kuriose pietvakarių Rusijos vietose, antrąjį pirmadienį po stačiatikių Velykų.[1]
Istorija ir reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viena iš slavų, kaip ir daugelio senovės tautų, tradicija buvo pavasarį lankyti šeimos narių kapus ir kartu vaišintis. Po slavų atsivertimo į krikščionybę, šis paprotys buvo perimtas Rusijos stačiatikių bažnyčios kaip Radonicos šventė. Šventės pavadinimas kilo iš slaviško žodžio radost, reiškiančio džiaugsmą. Kijevo Rusioje vietinis šventės pavadinimas buvo Красная горка (liet. Raudonoji kalva arba gražioji kalva).
Nors gali pasirodyti keista vadinti mirusiųjų atminimą „džiaugsmingu“, tačiau tai yra susiję su krikščioniškuoju įsitikinimu, kad vis dėlto Jėzus prisikėlė, todėl tikintiesiems tai teikia džiaugsmą ir viltį.
Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Atvelykio (vienuolikos dienų laikotarpiui), kaip ir kitais šventiniais laikotarpiais, Tipikonas draudžia atskiras maldas už išėjusiuosius (išskyrus laidotuvių, kurių negalima atidėti, metu). Todėl pirmoji galimybė po stačiatikių Velykų atminti mirusiuosius yra antrasis pirmadienis po Velykų. Vis dėlto, kadangi stačiatikių šalyse daugelis vienuolynų pirmadieniais laikosi pasninko, šventė dažniausiai yra švenčiama antradienį, kad visi galėtų pasivaišinti kiaušiniais.
Senovės tradicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mirusiųjų pasveikinimo su Jėzaus prisikėlimu praktika siekia senovės laikus. Teologas S. V. Bulgakovas užrašė:[2]
|
Mirusiųjų minėjimas po Velykų taip pat buvo daromas ir senovėje. Šv. Ambrozijus (340-397 m.) viename iš savo pamokslų sako: „Tikrai sutinku ir teisingai, broliai, kad po Velykų šventės, kurią mes šventėme, kad pasidalintume džiaugsmu su šventaisiais kankiniais ir jų dėka kaip Viešpaties kančios dalyviai, turime paskelbti Viešpaties prisikėlimo šlovę.“ Nors šie Šv. Ambrozijaus žodžiai yra susiję su kankiniais, jie gali būti mūsų papročio paminėti mirusiuosius antrąjį pirmadienį arba antradienį po Velykų ženklas, nes iškilmingų mirusiųjų paminėjimų pradžia yra minima dar Naujajame Testamente kaip religinis kankinių, tiek palaidotų senovėje, tiek ir kitų žuvusiųjų, atminimo paprotys. S. V. Bulgakovas |
|
Jonas Auksaburnis (345-407 m.) savo Homilijoje apie kapines ir kryžių taip pat liudija, kad jo laikais antrąjį antradienį po Velykų žmonės šventė džiaugsmingą mirusiųjų atminimo dieną.
Apeigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors Tipikone šiai šventei nėra surašytos jokios šiai progai skirtos maldos už mirusiuosius, Radonicos atminai yra laikomi religiniu papročiu. Skirtingai nuo per metus stačiatikių bažnyčioje minimų „sielų šeštadienių“ (keli šeštadieniai skirti mirusiesiems atminti), Radonicos metu mišparų, rytmetinės maldos ir Dieviškosios liturgijos apeigos yra laikomos įprasta tvarka.
Šią dieną, po Dieviškosios liturgijos, kunigas bažnyčioje laiko atminimo pamaldas, po kurių jis palaimina tikinčiųjų atsineštus velykinius valgius. Tuomet dvasininkai su smilkalais ir žvakėmis kartu su tikinčiaisiais eina procesijoje su kryžiumi aplankyti tikinčiųjų kapų bažnyčių šventoriuose arba kapinėse. Kapinėse, kartu su įprastomis litanijomis mirusiesiems, yra giedamos velykinės giesmės.
Po apeigų, mirusiųjų draugai ir giminaičiai valgo velykinius valgius. Ant kapų taip pat yra įprasta padėti Velykų margutį – Kristaus grįžimo iš palaidojimo vietos simbolį – pasveikinant mirusiuosius tradiciniu velykiniu sveikinimu: „Kristus prisikėlė!“ Tai yra skirta tiek priminti tikintiesiems apie priskėlimą, tiek „paskelbti apie Kristaus prisikėlimą“ mirusiesiems.
Papročiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Populiariausios Radonicos tradicijos:
- Radonicos metu dažniausiai valgomi patiekalai yra: laidotuvių kūčia, margučiai, kuličiai, blynai, meduoliai ir sausainiai.
- Kadangi gavėnios metu (nes šis metas turi būti skirtas atgailai ir savęs tyrinėjimui, o ne linksmybėms) bei savaitės po Velykų metu (nes tuo metu negalima minėti nieko, tik Jėzaus prisikėlimą) vestuvės yra uždraustos, Radonica simbolizuoja vestuvių sezono pradžią.
- Vyrai ir moterys Radonicos metu savo uošviams dovanoja dovanas, kad džiaugsmas būtų kiekvienuose namuose.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Archbishop Averky. Liturgics. The Sunday of Antipascha“. Nuoroda tikrinta 2021-02-20.
- ↑ S. V. Bulgakov, Handbook for Church Servers, 2nd ed., 1274 pp. (Kharkov, 1900), pp. 586-589. Tr. by Archpriest Eugene D. Tarris © 2007.