Radkuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Radkuvas
lenk. Radków
   POL Radków COA.svg   
Radków ratusz 29.07.2011 p.jpg
Miesto rotušė

Radkuvas
50°30′14″ š. pl. 16°24′12″ r. ilg. / 50.50389°š. pl. 16.40333°r. ilg. / 50.50389; 16.40333 (Radkuvas)Koordinatės: 50°30′14″ š. pl. 16°24′12″ r. ilg. / 50.50389°š. pl. 16.40333°r. ilg. / 50.50389; 16.40333 (Radkuvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Žemutinės Silezijos vaivadija
Apskritis: Klodzko apskritis
Gyventojų (2006): 2 460
Plotas: 15,03 km²
Tankumas (2006): 164 žm./km²
Tinklalapis: www.radkowklodzki.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: RadkuvasVikiteka

Radkuvas (lenk. Radków; vok. Wünschelburg) – miestelis pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, Klodzko apskrityje; Radkuvo valsčiaus administracinis centras. Miestelis išsidėstęs Klodzko slėnyje, Stolovės kalnų papėdėje, apie 20 km į šiaurės vakarus nuo Klodzko ir 83 km į pietvakarius nuo Vroclavo. Radkuvas yra netoli Čekijos sienos.

Iki 1945 m. buvo Vokietijos sudėtyje. Gyventojų 2,4 tūkst. (2006 m. duom.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia šioje vietovėje pirmąkart paminėta 1290 m., gyvenvietė akte paminėta 1328 m. Klozdko žemėje įsikūrusiai gyvenvietei miesto teises 1418 m. suteikė karalius Vaclovas IV Liuksemburgietis. Per kitus dešimtmečius miestelį nuniokojo husitų kariai ir vengrų pajėgos, vadovaujamos karaliaus Matiašo I Korvino.

Įkūrus Klodzkų apskritį, miestelyje pagrindine religija XVI a. tapo protestantizmas. Radkuvą taip pat paveikė Habsburgų monarchijoje kilusi kontrreformacija, jis vėl buvo nuniokotas Trisdešimtmečio karo metu. Po pirmojo Silezijos karo (17401742 m.) miestelis atiteko Prūsijai ir 1815 m. buvo prijungtas prie Silezijos provincijos. Vėlyvajame XIX a. šalia Viunšelburgo plytėjusiuose kloduose buvo išgaunamos smiltainio uolienos, kurios Oilengebirgsbano (Eulengebirgsbahn) geležinkeliu buvo gabenamos į Mitelšteiną. Po Antrojo pasaulinio karo Potsdamo susitarimo sąlygomis miestelis atiteko Lenkijos liaudies respublikai.