Margaravos piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Margaravos piliakalnis
[[Image:|250px]]

Margaravos piliakalnis
Koordinatės
54°29′26.9″ š. pl. 23°59′27.3″ r. ilg. / 54.490806°š. pl. 23.990917°r. ilg. / 54.490806; 23.990917Koordinatės: 54°29′26.9″ š. pl. 23°59′27.3″ r. ilg. / 54.490806°š. pl. 23.990917°r. ilg. / 54.490806; 23.990917
Savivaldybė Alytaus rajonas
Seniūnija Alytaus seniūnija
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1953
Registro Nr. AR54 / 1845 /A70P

Margaravos piliakalnis, Raudonkalnis, Margirio kalnas, Dubiai, Kederiškės – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR54; unikalus objekto MC kodas 1845; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A70P) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Margarava|Margaravos kaime, Alytaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant keliu Panemuninkai – Margarava iki jo pabaigos, pasukus į dešinę, pro sodybas pavažiavus 300 m lauko keliu link Nemuno, keliui leidžiantis į Nemuno slėnį paėjus per lauką 30 m į kairę vakarų kryptimi, yra lauko pakraštyje, krūmuose.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis yra Nemuno kairiajame krante, aukštumos kyšulyje prie Dubenėlės žiočių. Iš pietryčių ir pietų jį juosia Dubenėlė, iš vakarų – Nemuno slėnis. Aikštelė buvo pailga rytų – vakarų kryptimi, tačiau jau beveik visa nuplauta Dubenėlės. Išliko tik 1 m ilgio ir 6 m pločio jos rytinis kraštas, kurį lanku juosia 18 m ilgio, 13 m pločio pylimas. Jo 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, iki 1,3 m gylio griovį. Pylimą apardžiusiose duobėse matyti sudegusio molio. Griovį pietrytinėje dalyje apardė jį pagilinęs apkasas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais.

Į rytus yra 0,2 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 8100 m².

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. piliakalnį ir gyvenvietę žvalgė Istorijos institutas. [1]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Norkūnų II piliakalnis 4 km Šaltinėnų piliakalnis 6 km Punios piliakalnis 6,5 km Blank-50px.png
Kieliško piliakalnis 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kružiūnų piliakalnis 10 km
Aniškio piliakalnis 12 km Radžiūnų piliakalnis 13 km Rumbonių piliakalnis 4 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 104 (Nr. 417)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 99
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 58
  • Juozapas Radziukynas. Suvalkų rėdybos piliakalniai su žemėlapiu. Varšuva. 1909, p. 18–19.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 30–31.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]