RuSHA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

RuSHA, SS Rasės ir apgyvendinimo vyriausioji valdyba (vok. Rasse- und Siedlungshauptamt-SS; RuSHA) – SS organizacija, turėjusi rūpintis SS rasiniu švarumu.[1] Viena iš RuSHA funkcijų buvo rūpintis, kad SS nariai tuoktųsi pagal NSDAP partijos arijišką ideologiją. RuSHA duodavo leidimą vesti tik tada, kai būdavo atliktas būsimo sutuoktinio abiejų tėvų rasinio tinkamumo tyrimas.

Įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardo suteikimas kūdikiui, gimusiam vykdant SS Lebensborn programą.

RuSHA buvo įkurta 1931 m. SS reichsfiurerio Heinricho Himlerio ir Richard Walther Darré, kuris vėliau tapo SS obergrupenfiureriu. Ši organizacija buvo viena iš SS valdybų, o 1935 m. tapo SS vyriausiąja valdyba. Vadovaujama pirmojo direktoriaus Darré ji diegė nacistų „Kraujo ir dirvos“ ideologiją.

1938 m. Himleris atleido Darré, vietoj jo RuSHA vadovo pareigas perėmė SS grupenfiureris Giunteris Pankė (Günther Pancke). 1940 m. jį pakeitė SS grupenfiureris Otas Hodmanas (Otto Hofmann), o 1943 m. – SA grupenfiureris Richardas Hildebrandtas (Richard Hildebrandt).

RuSHA buvo sukurta tam, kad prižiūrėtų Himlerio 1931 m. įsakymą, jog nevedusių SS narių vedybų sprendimus turi prižiūrėti NSDAP. SS nariai tris mėnesius prieš vestuves turėdavo kreiptis leidimo vesti. Per tą laiką būdavo tikrinamas nuotakos tėvų rasinis grynumas. Vėliau šių vedybinių įstatymų vykdymas tapo ne toks griežtas.[2], bet RuSHA galia vis didėjo, jai pavaldžiomis tapo kitos organizacijos, pvz., Ahnenerbe.

1935 m. Himleris įsakė RuSHA įkurti Lebensborn motinystės namų tinklą, kurio tikslas buvo „rūpintis rasiškai ir genetiškai vertingomis būsimomis motinomis“.

Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. RuSHA sudarė septynios valdybos:

  • Organizavimo ir administravimo valdyba (Amt Organisation und Verwaltungsamt)
  • Rasės valdyba (Amt Rassenamt)
  • Mokymo valdyba (Amt Schulungsamt)
  • Šeimos ir vedybų valdyba (Amt Sippen und Heiratsamt)
  • Apgyvendinimo valdyba (Amt Siedlungsamt)
  • Archyvų ir spaudos valdyba (Amt fur Archiv und Zeitungswesen)
  • Gyventojų politiko valdyba (Amt fur Bevolkerungspolitik)

1940 m. RuSHA buvo perorganizuota, joje liko tik keturios valdybos:

  • Administravimo valdyba (Verwaltungsamt)
  • Rasės valdyba (Rassenamt) – turėjo atrinkti būsimą SS personalą vykdyti rasinę atranką.
  • Vedybų valdyba (Heiratsamt) – stebėjo esesininkams tinkamų žmonų atranką.
  • Apgyvendinimo valdyba (Siedlungsamt) – turėjo rūpintis tarnybą baigusių esesininkų apgyvendinimu, ypač prijungtose teritorijose Rytuose.

Vėliau Rasės ir Apgyvendinimo valdybos buvo padalintos į pagrindinius skyrius (vok. Hauptabteilungen). Vienas iš šių skyrių rūpinosi gerove ir pensijomis kartu su SS Gerovės ir pensijų vyriausiąja valdyba (vok. SS-Hauptfürsorge- und- Versorgungsamt), priklausiusia Reicho vidaus reikalų ministerijai.

Rasinė politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaltinamieji RuSHA byloje Niurnbergo procese skaito pateiktus kaltinimus.

Iki 1937 m. daugiau kaip 300 SS narių buvo pašalinti iš SS dėl nacistinių rasės įstatymų pažeidimų, nors vėlesnis įsakymas teigė, kad jie gali likti SS nariais, jei jau buvo vedę ir tenkino rasinius kriterijus. 1940 m. lapkritį Himleris įsakė vėl priimti SS narius, pašalintus dėl vedybų įstatymų pažeidimo, jei jie atitiko NSDAP rasinius reikalavimus.

Prasidėjus karui su TSRS RuSHA dirbo kartu su WoMi, siekdami germanizuoti užimtą teritoriją, stebėjo kolonistų gerovę, rūpinosi folksdoičių apgyvendinimu teritorijose, kurios buvo skirtos SS nariams apsigyventi, ypač Ukrainoje. Tai apėmė dalies vokiečių perkraustymą į okupuotas rytų žemes bei vietinių gyventojų šeimų iškraustymą iš tų teritorijų.

RuSHA taip pat buvo patariamasis ir vykdomasis organas visais rasinės atrankos klausimais. Rasines apžiūras vykdė Rasse und Siedlungs (RUS) vadovai arba jų rasiniai tikrintojai (vok. Eignungspruefer). Tikrinama buvo tokiais atvejais:

  • Buvo lytiniai santykiai tarp Rytų Europos gyventojų (karo belaisvių ar įvežtinių darbuotojų) ir vokiečių;
  • Darbuotojoms iš Rytų Europos gimė vaikai;
  • Vokiečių kilmės žmonių skirstymas;
  • Priešų tautybių žmonių (ypatingai lenkų ir slovakų) atrinkimas vergiškam darbui bei germanizavimui;
  • Vaikų atranka atėmimui ir germanizavimui;
  • Gyventojų perkėlimui;
  • Žydų persekiojimas ir naikinimas.

RuSHA organizacijoje kurį laiką (nuo 1940 m. lapkričio iki 1941 m. pradžios) dirbo Jozefas Mengelė (Josef Mengele). Jis dirbo II valdyboje Šeimos skyriuje, kur buvo atsakingas už „rūpinimąsi genetine sveikata“ ir „genetinius sveikatos testus“.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] SS Collections: RuSHA (Rasse- und Siedlungshauptamt) – Stenger Historica
  2. [2] SS Collections: RuSHA (Rasse- und Siedlungshauptamt) – Stenger Historica
  3. Schmuhl, Hans-Walter (2008). The Kaiser-Wilhelm-Institute for Anthropology, Human Heredity and Eugenics, 1927-1945: Crossing Boundaries. Springer. ISBN 1-4020-6599-X.