Pereiti prie turinio

Pyplių piliakalnis

Koordinatės: 54°55′38.5″ š. pl. 23°45′2″ r. ilg. / 54.927361°š. pl. 23.75056°r. ilg. / 54.927361; 23.75056
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pyplių piliakalnis

Piliakalnio vaizdas iš toliau
Pyplių piliakalnis
Pyplių piliakalnis
Koordinatės
54°55′38.5″ š. pl. 23°45′2″ r. ilg. / 54.927361°š. pl. 23.75056°r. ilg. / 54.927361; 23.75056
Vieta Kauno rajonas
Seniūnija Ringaudų seniūnija
Aukštis 20-30 m
Plotas 32x23,5
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1942, 1960
Tirtas 1993 m.
Registro Nr. AR359 /23729, 23730, 5058/A331K[1]

Pyplių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23730) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pyplių, Ringaudų seniūnija. Pasiekiamas iš plento  140  KaunasZapyškisŠakiai  pasukus į Kačerginę, iš šio plento, miško pradžioje - į dešinę šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku 1 km, pravažiavus 2 sodybas dešinėje (ties antrąja kelias praeina visai šalia tvarto) - dar už 300 m yra priekyje.

3D modelis

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32x23,5 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio.

Piliakanis 2012 m. vasarą

Aikštelės pakraščiai apardyti apkasų, pylimo viršus eroduoja trypiamas lankytojų. Aikštelė dirvonuoja, pakraščiai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Pietvakarių pylimo šlaite įrengti laiptai.

Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio - II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., kurios 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 36 000 m².

Žiemą piliakalnis mėgstamas čiuožinėti rogėmis, slidėmis, snieglentėmis ir t. t.

1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1960 m. – Istorijos institutas. Istorikai Zenonas Ivinskis, Kazimieras Paunksnis spėjo čia stovėjus kryžiuočių 1336 m. sunaikintą Pilėnų pilį.[2]

Aplinkiniai piliakalniai

Jadagonių piliakalnis 13 km Bernatonių piliakalnis 5 km Lentainių piliakalnis 12 km
Altoniškių piliakalnis 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Veršvų piliakalnis 6 km
Virbališkių piliakalnis 2 km Marvelės piliakalnis 5,5 km
  1. „Objekto Nr. 23730 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 138 (Nr. 594)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.363-368.
  • Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.91-92.
  • J. Radziukynas. Suvalkų rėdybos piliakalniai. Varšava, 1909. P.37.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. V.,1956. P.83-84.
  • A. Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytnie. Warszawa, 1956. T.I. P.241.
  • Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa. 1958 rugsėjo 23, 24.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V.,1997. P.50-51.