Pyplių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pyplių piliakalnis
Pyplių piliakalnis. Iš toli.JPG
Piliakalnio vaizdas iš toliau

Pyplių piliakalnis
Koordinatės
54°55′38.5″N 23°45′2″E / 54.927361°N 23.75056°E / 54.927361; 23.75056Koordinatės: 54°55′38.5″N 23°45′2″E / 54.927361°N 23.75056°E / 54.927361; 23.75056
Savivaldybė Kauno rajonas
Seniūnija Ringaudų seniūnija
Aukštis 20-30 m
Plotas 32x23,5
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1942, 1960
Tirtas 1993 m.
Registro Nr. AR359 /23729, 23730, 5058/A331K

Pyplių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR359; unikalus objekto MC kodas 5058; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A331K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23730) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pyplių, Ringaudų seniūnija. Pasiekiamas iš plento  140  KaunasZapyškisŠakiai  pasukus į Kačerginę, iš šio plento, miško pradžioje -­ į dešinę šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku 1 km, pravažiavus 2 sodybas dešinėje (ties antrąja kelias praeina visai šalia tvarto) -­ dar už 300 m yra priekyje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakanis 2012 m. vasarą

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32x23,5 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio.

Aikštelės pakraščiai apardyti apkasų, pylimo viršus eroduoja trypiamas lankytojų. Aikštelė dirvonuoja, pakraščiai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Pietvakarių pylimo šlaite įrengti laiptai.

Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio -­ II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., kurios 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 36 000 m².

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1960 m. – Istorijos institutas. Istorikai Zenonas Ivinskis, Kazimieras Paunksnis spėjo čia stovėjus kryžiuočių 1336 m. sunaikintą Pilėnų pilį. [1]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Jadagonių piliakalnis 13 km Bernatonių piliakalnis 5 km Lentainių piliakalnis 12 km Blank-50px.png
Altoniškių piliakalnis 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Veršvų piliakalnis 6 km
Virbališkių piliakalnis 2 km Marvelės piliakalnis 5,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 138 (Nr. 594)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.363-368.
  • Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.91-92.
  • J. Radziukynas. Suvalkų rėdybos piliakalniai. Varšava, 1909. P.37.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. V.,1956. P.83-84.
  • A. Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytnie. Warszawa, 1956. T.I. P.241.
  • Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa. 1958 rugsėjo 23, 24.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V.,1997. P.50-51.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]