Pyplių piliakalnis
| Pyplių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Pyplių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kauno rajonas | ||
| Seniūnija | Ringaudų seniūnija | ||
| Aukštis | 20-30 m | ||
| Plotas | 32x23,5 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1942, 1960 | ||
| Tirtas | 1993 m. | ||
| Registro Nr. | AR359 /23729, 23730, 5058/A331K[1] | ||
Pyplių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23730) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pyplių, Ringaudų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai pasukus į Kačerginę, iš šio plento, miško pradžioje - į dešinę šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku 1 km, pravažiavus 2 sodybas dešinėje (ties antrąja kelias praeina visai šalia tvarto) - dar už 300 m yra priekyje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32x23,5 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio.
Aikštelės pakraščiai apardyti apkasų, pylimo viršus eroduoja trypiamas lankytojų. Aikštelė dirvonuoja, pakraščiai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Pietvakarių pylimo šlaite įrengti laiptai.
Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio - II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., kurios 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 36 000 m².
Žiemą piliakalnis mėgstamas čiuožinėti rogėmis, slidėmis, snieglentėmis ir t. t.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1960 m. – Istorijos institutas. Istorikai Zenonas Ivinskis, Kazimieras Paunksnis spėjo čia stovėjus kryžiuočių 1336 m. sunaikintą Pilėnų pilį.[2]
-
Piliakalnis 2012 m. rudenį -
Žvelgiant iš toliau -
Ant pačios kalvos -
Nemuno-Nevėžio santaka, žvelgiant nuo piliakalnio
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Jadagonių piliakalnis 13 km | Bernatonių piliakalnis 5 km | Lentainių piliakalnis 12 km |
| |||||||
| Altoniškių piliakalnis 11 km |
|
Veršvų piliakalnis 6 km | |||||||||
| Virbališkių piliakalnis 2 km | Marvelės piliakalnis 5,5 km | ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 23730 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 138 (Nr. 594)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.363-368.
- Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.91-92.
- J. Radziukynas. Suvalkų rėdybos piliakalniai. Varšava, 1909. P.37.
- Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. V.,1956. P.83-84.
- A. Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytnie. Warszawa, 1956. T.I. P.241.
- Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa. 1958 rugsėjo 23, 24.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V.,1997. P.50-51.