Putininis lapgraužis

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pyrrhalta viburni
Putininis lapgraužis (Pyrrhalta viburni)
Putininis lapgraužis (Pyrrhalta viburni)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
( Chrysomeloidea)
Šeima: Lapgraužiai
( Chrysomelidae)
Gentis: Pyrrhalta
( Pyrrhalta)
Rūšis: Putininis lapgraužis
( Pyrrhalta viburni)
Binomas
Pyrrhalta viburni
Linnaeus, 1758
Sinonimas
Galeruca viburni Paykull, 1799
Galerucella viburni Paykull, 1799
Trirhabda viburni Paykull, 1799

Putininis lapgraužis (Pyrrhalta viburni) – lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos Pyrrhalta genties vabalas. Kilęs Europoje ir Azijoje, introdukuotas JAV ir Kanadoje. Mezofilinė monofaginė kenkėjų rūšis, mintanti vienos rūšies augaliniu maistu ir apninkantis putinų (Viburnum) krūmus. Vabalas pastebimas parkuose, soduose, pamiškėse, pavėsingose drėgnesnėse vietose.

Pirmą kartą aptiktas JAV Meino valstijoje 1994 m. Britų Karališkoji sodininkystės draugija patvirtino savo narių pranešimus, kad Pyrrhalta viburni jų soduose buvo pagrindinė kenkėjų rūšis 2010 m.[1]

Lapgraužio biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapgraužio profilis ant putino lapo

Putininio lapgraužio vabalas išauga iki 6 mm dydžio. Jo viršutinė pusė gelsvai ruda, apaugusi tankiais trumpais šilkiškais plaukeliais. Dėmė viršugalvyje, trys neryškiais kontūrais juostelės priešnugarėlėje, dėmelės ant pečių gauburėlių ir skydelis tarp antsparnių – tamsūs, beveik juodi. Antenų nareliai dvispalviai – jų pamatinė dalis geltona, viršūnės juodos. Galva panašaus pločio kaip ir priešnugarėlė, neryškiai taškuota. Kūno apatinė dalis šviesi.

Per metus išsivysto viena putininio lapgraužio karta. Vabalo patelė vėlai vasarą įsigraužia į augalo šakelę ir po jos žieve iškanda ertmes, kuriose padeda 0,4 mm dydžio, iki 500 tamsiai geltonų ar rudų kiaušinėlių. Juos padengia ekskrementais, medienos išgraužomis, užmaskuoja ore stingstančiu sekretu. Šiose ertmėse kiaušinėliai sėkmingai žiemoja, nes apsaugomi nuo grobuonių ir drėgmės netekimo. Gegužės mėn. išsirita lervos, kurios apie birželio mėn. vidurį nukrenta nuo šakų ant žemės, kur vystosi lėliukės. Jos dirvoje išbūna apie 10 dienų. Suaugėliai pakyla liepos mėn. ir pastebimi iki pirmųjų šalnų. Šios rūšies lapgraužiams reikia 8–10 savaičių išsivystyti nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabalo. Lapais mintantys pilkai rudi suaugę vabalai yra 4,5-6 mm dydžio, lervos – 8 mm.

Daroma žala[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Putininis lapgraužis yra vienas pavojingiausių putinų kenkėjų. Sparčiai besidauginantys kenkėjai gali nugraužti visus uogakrūmio lapus, todėl jis kitais metais nežydės. Kovai su lapgraužiu gali būti naudojamos cheminės priemonės (purškiami insekticidai) arba jo populiacijos biologinei kontrolei pasitelkiamos skydblakės Podisus maculiventris.[2]

Puolami daugelio rūšių putinai. Atrodo, kad labiausiai kenkėjų taikomasi į rūšis, kurių lapai mažiau padengti plaukeliais (pubescence)[3]: V. opulus, V. carlesii, V. dentatum, V. trilobum, V. lantana, V. rafinesquianum , V. acerifolium, V. lentago, V. sargentii. Pagrindinis pažeistų augalų požymis – skylėti, dažnai parudavusiais kraštais lapai, kuriuos išėda lervos ir suaugę individai. Didžiausią žalą padaro pavasarį lervos (balandį–birželį), tačiau kenkia ir vabalai vasaros pabaigoje (vėlyvą liepą–rugpjūtį). Pažeisto Viburnum tinus lapai dar skleidžia nemalonų kvapą, ypač, kai drėgni. Ant tokių lapų, dažnai liekančių vien su ramstinėmis gyslomis bei primenančių nėrinius, matomos kremiškai geltonos, su juodais taškeliais lervos. Paprastai jos būna prikibusios prie lapo apačios.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.