Puodkalių kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Puodkalių kapinynas
[[Image:|250px]]

Puodkalių kapinynas
Koordinatės
56°13′53″š. pl. 21°30′49″r. ilg. / 56.231279°š. pl. 21.513586°r. ilg. / 56.231279; 21.513586Koordinatės: 56°13′53″š. pl. 21°30′49″r. ilg. / 56.231279°š. pl. 21.513586°r. ilg. / 56.231279; 21.513586
Savivaldybė Skuodo rajonas
Seniūnija Skuodo seniūnija
Plotas 2,84 ha
Naudotas IX - XIII a.
Žvalgytas 1987 m.
Registro Nr. 16223 /IP2054A/

Puodkalių kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 16223; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2054A) – kapinynas šiaurės vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Puodkaliuose (Skuodo seniūnija), 0,5 km į vakarus nuo Puodkalių piliakalnio, Erlos (Kernų tvenkinio) dešiniajame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas į upės vingio slėnį įsiterpiančiame kyšulyje. Pietinė teritorijos dalis dirbama, šiaurinė – dirvonuoja, apaugusi želdiniais. Rytinė dalis apardyta rengiant tvenkinį, atsidūrusi po vandeniu.

1993 m. įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų archeologinių vietų sąrašą.[1]

Datuojamas IX - XIII a., priskiriamas kuršiams.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius ir Gintautas Zabiela (Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba).

Iš kapinyno į Daukšių aštuonmetę mokyklą buvo patekę 10 geležinių dirbinių (ietigalis trikampe plunksna, pentinis plačiaašmenis kirvis, skiltuvas atriestais galais, peiliukas, pjautuvo smaigalys, skustuvo rankenėlė, kovos peilio makščių grandinėlė) ir 11 jų fragmentų, 10 žalvarinių dirbinių (pasaginė segė tordiruotu lankeliu ir aštuonkampėmis galvutėmis, pasaginė segė cilindriniais galais, geriamojo rago apkalas, 3 įvijiniai žiedai išplatinta priekine dalimi, 2 juostinės apyrankės) ir 66 jų fragmentai, 49 lipdytos lygios ir nežymiai brūkšniuotos ir 1 žiestos keramikos šukė.[2] Dalis lipdytos keramikos šukių puošta horizontaliomis tiesiomis ir banguotomis linijomis. 1987 m. radiniai perduoti Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologinei ekspedicijai.

Radinius saugo Kultūros paveldo centras ir Kretingos muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]