Punsko valsčius (Lietuva)
Jump to navigation
Jump to search
Punsko valsčius buvo pietvakarių Lietuvoje. Centras – Sangrūda.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvišką valsčių iš buvusio Seivų valsčiaus šiaurinės dalies 1918 m. lapkričio 15 d. įkūrė Kazimieras Mielkus, Petras Pacenka ir Motiejus Simonaitis. 1919 m. rugsėjo 7 d. lenkams užėmus Punską, valsčiaus centras perkeltas į Sangrūdą. 1919 m. prie valsčiaus buvo prijungti panaikinto Mockavos valsčiaus kaimai.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1919–1941 m. | Seinų apskritis |
1941–1948 m. | Lazdijų apskritis |
Valsčiaus istorija | |||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
1923 | 93 | 2907 | 482 |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Alksnėnų Senųjų k.
- Alksnėnų Naujųjų k.
- Burokų k.
- Cyrailės k.
- Gazdų k.
- Giluišių k.
- Gunkliškių k.
- Kasauskų k.
- Mergutrakio dv.
- Mergutrakio k.
- Miklašuvkos k.
- Navininkų k.
- Palnyčios k.
- Radiškės Senosios k.
- Radiškės Naujosios k.
- Rudelės k.
- Rudninkų k.
- Sangrūdos dv.
- Svidiškių k.
- Trikampio k.
- Trumpalio k.
- Užukalnių k.
- Vaiponiškių k.
- Zovados k.
- Žagariškės dv.
- Žagariškės k.
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 2 907 žmonės:[1]